Antroji sovietinė okupacija. Partizaninis karas Lietuvoje

• Lietuvoje partizaninės kovos prieš Sovietų Sąjungos valdžią prasidėjo 1944 m. ir tęsėsi iki 1953 m.
• Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Rytų frontas priartėjo prie Lietuvos. Iki 1944 m. pabaigos sovietai vėl užėmė ir okupavo Lietuvą. Nedelsiant pradėtos represijos prieš šalies gyventojus ir prievartinis okupuotos šalies gyventojų šaukimas į sovietų karo tarnybą. Nuo represijų ir šaukimo į karinę tarnybą pasitraukę į miškus Lietuvos partizanai pradėjo organizuotą kovą su sovietų represiniu aparatu ir jo vietiniais rėmėjais.
Savo dokumentuose partizanai pabrėžė, kad jų galutinis tikslas yra nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas.
• Pavienių partizanų kova ir likvidavimas
Pradinis organizacinis partizaninio karo etapas
1944 m. įkurta Lietuvos laisvės armija (LLA) ir pradėti dislokuoti pasipriešinimo daliniai miškuose, taip pat pradėjo kurtis atskiros partizanų apygardos.
1944 m. birželio 24 d. paskelbtas pareiškimas dėl Apsaugos komandų prie apskričių vietos komendantūrų sudarymo.
1944 m. liepos 9 d. vienintelis Lietuvoje likęs VLIK’o Karo tarybos narys per sukarintą pogrindinę organizaciją LLA ėmėsi organizuoti pasipriešinimą krašto okupacijai.
1944 m. liepos 17 d. Šiauliuose gen. M. Pečiulionis-Miškinis pasirašė direktyvą : jei Raudonosios Armijos nepavyks sustabdyti, LLA karinėms pajėgoms įsakoma slėpti ginklus ir pereiti į pogrindį.
Branda
Antrajame partizaninės kovos etape partizanų būriai tapo mažesni, bet geriau organizuoti. Partizanai susiskirstė į sritis ir apygardas bei siekė didesnės centralizacijos. Šio etapo metu buvo atkurti koordinaciniai ryšiai tarp atskirų Lietuvos partizanų apygardų.
Iš viso buvo trys partizanų sritys ir devynios apygardos:
• Pietų Lietuva: Tauro ir Dainavos apygardos
• Rytų Lietuva: Algimanto, Didžiosios Kovos, Vyčio ir Vytauto apygardos
• Vakarų Lietuva: Kęstučio, Prisikėlimo ir Žemaičių apygardos
Nuosmukis ir organizuoto pasipriešinimo pabaiga
Šio etapo metu atkurta visos Lietuvos partizanų sąjūdžio pasipriešinimo vadovybė. Prezidiumas buvo visiškai sunaikintas. Nežiūrint nuostolių ir skaudžių praradimų 1948 m. – 1953 m. miškuose tebekovojo apie 2 tūkst. partizanų.
Pavienių partizanų kova ir likvidavimas
1954 m. sausio 1 d. MGB duomenimis Lietuvoje veikė 142 partizanai, o 1955 m. sausio 1 d. – 51 partizanas.
Paskutiniai kovoje žuvę Lietuvos partizanai buvo Pranas Končius...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!