Miestų atsiradimas ir raida Lietuvoje XIII-XVI a.

Šiame referate pabandysiu pažvelgti, kaip kūrėsi miestai Lietuvos teritorijoje XIII-XVI a. , koks buvo jų teisinis statusas, kaip jie vystėsi ir plėtėsi, kas turėjo įtakos jų atsiradimui ir plėtrai. Šio referato objektas – tai miestų atsiradimas ir jų raida Lietuvoje XIII-XVI a. Tikslas – kaip tai buvo įgyvendinta, kaip tai vyko. Darbui naudojau publikuotus šaltinius, knygas, periodinių leidinių straipsnius, bei informaciją, rastą internete. Šį darbą sudaro šios dalys : miestų atsiradimas Lietuvoje, sąlygos, padėjusios jų kūrimuisi, Magdeburgo teisė ir jos reikšmė miestų kūrimuisi, miestiečių luomo kūrimasis, miestų plėtra bei išvados.
Pirmieji miestai iškilo ikiistoriniais laikais, atsiradus sėsliajai žemdirbystei. Norėdami apsisaugoti nuo pavojų žmonės apsigyvendavo sunkiai prieinamose vietose pvz., ant kalvų arba gynybine siena apjuostose gyvenvietėse. Žmonių gyvenimui svarbi aplinkybė buvo vanduo, todėl gyvenvietes dažniausiai kurdavo prie upių.
Lietuviškose valstybės žemėse sąlygos kurtis miestams radosi kartu su socialiai susisluoksniavusios visuomenės atsiradimu ir valstybės kūrimu, t.y. XII a. pabaigoje − XIII a. Dalis svarbesnių miestų – Vilnius, Kaunas, Kernavė, Merkinė, Veliuona išaugo prie pilių iš priešpilių ir papilių, kur kūrėsi amatininkai ir prekybininkai. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės krikščioniškoje dalyje tai buvo Gardinas, Lyda, Naugardukas, Vokiečių ordino valdžioje – Klaipėda. Daugelis mažesnių miestų buvo agrarinio pobūdžio, jų bendruomenės silpnos, todėl šie miestai funkcijomis iš dalies ir vaizdu beveik neatitiko tuometinio Vakarų Europos miesto modelio. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštytėje tokie miestai atsirado tik po 1387 m., kai Vilniui buvo suteikta Magdeburgo teisė. Iš dalies dėl to kai kurie istorikai Lietuvos miestų pradžią atkelia į XIII a. – XIV a., ją sieja su valstybės atsiradimu ir krikščionybės įvedimu1. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės karai su Vokiečių ordinu ir jam pavaldžiu Livonijos ordinu neigiamai veikė miestų plėtrą, bet jos nesustabdė.
Ryškėjantys valstybės valdžios centrai ėmė traukti valdyme dalyvaujančius žmones bei jų poreikius, tenkinančius amatininkus ir pirklius. Amatai ir prekyba pradėjo skirtis nuo kaime lokalizuoto žemės ūkio bei ekstensyvaus gamtos išteklių naudojimo (medžioklė, žvejyba,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!