Vokietijos suvienijimas (skaidrės)

• VBE: 4.4.Nacionalizmo idėjų plitimas Europoje ir tautinės valstybės idėjos realizavimas kuriant Vokietijos imperiją.
• 4.5. O.Bismarko vaidmuo vienijant Vokietiją.
• 2. Nurodykite tautinių sąjūdžių ir konfliktų XIX a. Europoje priežastis.
• 3. Nurodykite tautinių sąjūdžių ir konfliktų XIX a. Europoje pasekmes.
• Nacionalizmas - politinė doktrina, skelbianti kiekvienos tautos teisę apsispręsti kurti savarankišką valstybę, kurią vienytų vienos kalbos, istorijos, kultūros žmones.
• Prancūzijos Didžiosios revoliucijos metu (valdžia priklauso tautai), per Napoleono karus (ispanų, rusų partizaninis karas) žmonės pradėjo save suvokti ne tik kaip vienos valstybės narius, bet ir kaip tautos narius.
• Romantizmo sąjūdis skatino domėtis savo tautos praeitimi, kalba, pradėta didvyriškai vaizduoti tautos istorinius įvykius.
1830 – 1831 m. revoliuciniai sąjūdžiai
• 1830 m. revoliucinis sąjūdis kilo Prancūzijoje, kur karalius Karolis X siekė sustiprinti savo absoliučią valdžią ir apriboti parlamento galias. Karolis X išvyko, Prancūzijoje įsitvirtino konstitucinė monarchija.
• 1830 m. revoliucija Belgijoje laimėjo ir buvo paskelbta Belgijos nepriklausoma valstybė (nuo Olandijos).
• 1830-31 m. sukilimas Lenkijoje ir Lietuvoje baigėsi pralaimėjimu.
• Neramumai italų, vokiečių žemėse. Siekis – kurti tautines valstybes.
•
1848 – 1849 m. nacionaliniai revoliuciniai sąjūdžiai. Tautų pavasaris
• Priežastys: žmonių nepasitenkinimas valdžia, ekonomine valstybių padėtimi, siekis dalyvauti politikoje, nacionalinės idėjos: pavergtos tautos siekė nepriklausomybės.
• Revoliucijų pradžia – Prancūzijoje. Karalius Luji Pilypas atsistatydino, Prancūzija paskelbta respublika.
1848 – 1849 m. revoliucijų reikšmė
• 1848 – 1849 m. revoliucijos buvo nesėkmingos: suvienyti Italiją ir Vokietiją nepavyko, Austrijos imperijoje gyvenančios tautos taip pat autonomijos neišsikovojo, Prancūzijoje respublikinis valdymas gyvavo neilgai.
• Tačiau Europos visuomenės modernėjo, augo nacionalizmo ir liberalizmo idėjų ir judėjimų mastas.
Tautos ir valstybės samprata iki XIX a. ir vėliau
• Iki XIX a.
• XIX a. ir vėliau
• Valstybės kurtos remiantis teritoriniu dinastiniu principu
• Atsiranda tautinės valstybės idėja ir tautinės valstybės.
• Žmonės save tapatino pagal religiją, socialinį sluoksnį, gyvenamąją teritoriją, priklausymą valdovui.
• Žmonės save nuo kitų tautų skiria pagal kalbą, papročius, religiją ir kultūrą.
• Priklausymas kuriai nors tautai nebuvo akcentuojamas.
• Priklausymas kuriai nors tautai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!