Vokietijos ir Italijos suvienijimai: teorija

Italijos suvienijimas.
XIX a. I pusėje Apeninų pusiasalis buvo suskladytas į keletą valstybių, kurios tarpusavy nepalaikė jokių ryšių. Po Vienos kongreso tarp Italijos gyventojų ėmė plisti tautinio susivienijimo idėjos.
Svarbiausia pasipriešinimo austrams jėga buvo slaptos karbonarų (medžio anglies degintojų) organizacijos, veikusios 1820-1831 m. 1831 m. Džiuzepė Madzinis įkūrė bendrą visai šaliai „Jaunosios Italijos“ organizaciją, kurios tikslas buvo nepriklausomos Italijos respublikos sukūrimas. 1849 m. į Italiją įsiveržus Prancūzijos kariuomenei, su ja ėmė kovoti Džiuzepės Garibaldžio vadovaujami sukilėliai (‚raudonmarškiniai‘). Politinio Italijos vienijimo centru nuo 1849 m. tapo Sardinijos karalystė ir jos ministras pirmininkas Kamilis Kavūras. Pagrindinė vienijimosi kliūtis buvo Austrijos viešpatavimas, todėl 1858 m. pab. su ja prasidėjo karas, kurį austrai pralaimėjo. Šiaurės Italijos valstybėlės prisijungė prie Sardinijos, o iš emigracijos grižęs Dž. Garibaldis (su „tūkstantine“) užėmė Italijos pietus (Neapolį ir Siciliją). 1861 m. rugpūtį Turine susirinko pirmasis Italijos parlamentas, buvo sukurta Italijos karalystė (konstitucinė monarchija), vadovaujama Sardinijos karaliaus Viktoro Emanuelio, su sostine Florencija.
1866 m. vyko Prūsijos-Austrijos karas. Kadangi Italai rėmė prūsus, jai atiteko Venecijos sritis.
1870 m., prijungus Romą ir Popiežiaus sritį, buvo baigtas Italijos vienijimas. Tačiau ekonominiu, socialiniu ir kultūriniu požiūriu ji tebebuvo vienalytė.
Vokietijos suvienijimas.
Vokiečių siekis susivienyti į vieną valstybę vadinamas pangermanizmu. Vokietijos suvienijimas suvaidino didžiulį vaidmenį Europos istorijoje. Vienijimąsi skatino tai, kad XIX a. vid. gerokai sustiprėjo vokiečių pramonė, geležinkeliai sujungė atskiras vokiečių valstybes, atsirado vokiečių nacionalizmo jausmas.
1834 m. buvo sukurta bendra Vokietijos muitų sąjunga.
1848 m. kovo 18 d. Vokietijoje prasidėjo sukilimai, sukilėliai reikalavo spaudos ir susirinkimų laisvės, parlamento, turinčio patvirtinti konstituciją, rinkimų. Buvo išrinktas Nacionalinis susirinkimas – Frankfurto parlamentas, kuris turėjo priimti konstituciją ir padėti pagrindus Vokietijai suvienyti. Buvo pasirinktas „mažosios Vokietijos“ kelias, neįtraukiant Austrijos. 1849 m. Frankfurto parlamentą austrai, padedami rusų kariuomenės, išvaikė.
1850 m. vėl buvo atkurta Vokietijos sąjunga, jai ėmėsi...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!