Italijos suvienijimas, jo eiga

• centre – Popiežiaus valsty­bė su sostine Roma.
• šiaurėje esan­čią Toskanos hercogystę su sostine Florencija supo Modenos ir Par­mos hercogystės. Šios trys valsty­bės buvo valdomos Habsburgų di­nastijos atstovų.
• Šiaurės vakaruose su Prancūzija ribojosi Pjemonto-Sardinijos karalystė, valdoma Savojos dinastijos.
• Austrijai priklau­sė Lombardijos ir Venecijos pro­vincijos.
• Apeninų pusiasalio valstybės beveik nepalaikė jokių ryšių.
• Susi­siekimo sistema buvo tokia primi­tyvi, kad artimesni ekonominiai ryšiai tarp šiaurės ir pietų valsty­bių buvo neįmanomi.
• Kalbos skir­tumai buvo dideli, milaniečiai sunkiai suprato Sicilijos valstiečių dialektą, o šie – Romos gyventojų kalbą.
Nacionalinio judėjimo pradžia
• Tuoj po Vienos kongreso tarp apsišvietusių Italijos gyventojų ėmė plisti nacio­nalinio susivienijimo idėjos.
• Jas pirmiausia skatino prancūzmečio patyrimas. Napoleonas italų kunigaikštystes buvo sujungęs į vieną valstybę, pakeitęs įsta­tymus ir sukūręs efektyvų valdymo aparatą.
• Restauracijos metais, atkūrus reak­cinius režimus, imta manyti, kad tik suvienijus Italiją galima sukurti liberalią, turinčią pažangius įstatymus valstybę.
Kas skatino Italijos vienijimąsi
• Nacionalinę vienybę skatino ir neapykanta Austrijai.
• Jos kariuomenė, remdama reakcinius režimus, šeimininkavo visame pusiasalyje.
• Habsburgai be gailesčio susidorodavo su tautinių idėjų šalininkais, persekiojo tuos, kuriuos įtarė neklusnumu režimui.
• Todėl tūkstančiams italų išvyti austrus tapo šventa nacio­naline pareiga.
Kas siekė Italijos susivienijimo
• Italijos suvienijimo siekė ir italų pramonininkai bei prekybininkai.
• Tarp at­skirų valstybėlių panaikinus sienas ir muitus, buvo galima:
• išplėsti rinką,
• spar­čiau tiesti geležinkelius bei modernizuoti Italijos uostus, kurių reikšmė, sukū­rus garlaivį bei pagyvėjus prekybai Viduržemio jūra, gerokai išaugo.
Slaptos karbonarų (it. – „medžio anglies degintojų“) organizacijos.
• Po Vienos kongreso beveik dvide­šimt metų svarbiausia pasiprieši­nimo austrams jėga
• Karbonarų vėliava
•
Karbonarų nesekmės
• Karbonarai siekė išvyti austrus iš Itali­jos ir labai aktyviai veikė prasidė­jus 1820-1821 ir 1831 m. revoliu­cijoms.
• Revoliucijų ir sukilimų pralaimėjimas parodė silpnąsias karbonarų organizacijų savybes.
• Šios organizacijos neapėmė visos Italijos, buvo prastai organizuotos ir greitai suirdavo.
„Jaunoji Italija“ 1831 m
• Džiu­zepė Madzinis įkūrė naują organi­zaciją, turėjusią nekartoti karbo­narų klaidų.
• Ši organizacija, pava­dinta „Jaunoji Italija“, buvo jau ne atskirų vietovių, o bendra nacionalinė revoliucionierių sąjunga.
• Vadovaujama...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!