Italijos suvienijimas (pristatymas)

Italijos suvienijimas

Italų pastangos susivienyti XIX a. pirmoje pusėje

• 476 m. žlugus Vakarų Romos imperijai, italams iki pat XIX a. antros pusės, italams nepavyko sukurti nepriklausomos valstybės.
• XIX a. pradžioje Apeninų pusiasalyje buvo kelios nepriklausomos valstybės (Šiaurinę dalį valdė Austrija), tarp kurių nebuvo glaudesnių ryšių. Vienijimąsi paskatino:

- nacionalizmo idėjos,

-Napoleono užkariavimo metu įvesta vieninga valdymo sistema,

- prasidėjęs pramonės perversmas (muitai trukdė ekonominiams ryšiams)

-neapykanta austrams.

Slaptos organizacijos

1820-31 m. Italijoje veikė slaptos karbonarų (anglies degintojų) organizacijos, siekusios išvyti austrus. Karbonarai organizavo sukilimus

Neapolyje, Turine, Romoje. Visi jie buvo numalšinti.

1831 m. Džiuzepė Madzinis įkūrė organizaciją ,,Jaunoji Italija“. Jos nariai siekė išjudinti, suvienyti italus, išvyti austrus ir sukurti laisvą Italijos respubliką.

Karbonarai, ,,Jaunoji Italija“ veikė neorganizuotai, pavieniui.

1848 m. revoliucija italų žemėse

Per revoliucija Venecija ir Roma buvo paskelbtos respublikomis.

Sicilijoje ir Neapolyje prasidėjo sukilimas prieš Burbonų dinastiją.

Pjemontas Sardinija pradėjo karą prieš Austriją. Į karą įstojo kitos valstybės.

Karas rezultatų nedavė. Austrijos kariuomenė nugalėjo italus. Šalis liko suskaldyta į 8 valstybes. Lombardiją ir Veneciją toliau valdė Austrija.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!