Visuomenės stratifikacijos teorijų analizė

Anglų k. stratum – sluoksnis + facio – darau. Šis terminas visuomenės moksluose reiškia visuomenės sluoksnį (Tarptautinių žodžių žodynas, 1985, 467 p.). Stratifikacija (stratification) – skirstymas į visuomeninius sluoksnius, kurie tarp žmonių įgauna hierarchinio susiskirstymo pobūdį, esant tam tikriems skirtumams (diferencijacijai). Socialinė stratifikacija atskleidžia tikrąją padėties visuomenėje prasmę.
Pasak A. Matulionio, „struktūra yra objekto ar reiškinių sistemos sandara. Ši sąvoka sociologijoje suprantama kaip visuomenės suskirstymas į palyginti pastovius socialinius darinius, įgyjančius naujų savybių, palyginti su tomis, kurias turi jas sudarantys individai. Visuomenės socialinė struktūra yra sudėtingas dalykas, kuris paaiškina socialinius santykius ir socialinių sistemų sąveiką visuomenėje“. (A. Matulionis, 2001, 118 p.).
Visuomenės socialinės struktūros sistemos yra uždaros ir atviros. Uždaroje yra sunku pakeisti savo socialinę padėtį, atviroje – santykinai lengva. Uždarosios – tai vergovė, kastos, luomai, atviros – klasės.
Vergovė – visuomenė, kurioje dalis individų yra kitų individų nuosavybė. Vergai yra atsidūrę už oficialiosios visuomenės ribų.
Kastos – indiškas reiškinys, glaudžiai susijęs su induizmo religija. Ši sistema apsprendė prigimtinę socialinę stratifikaciją. Kastos įtakoja profesinę veiklą, apriboja vedybas, suskaldo visuomenę į sluoksnius. Kastų sistema paremta kultūrinėmis nuostatomis ir įsitikinimais.
Luomai – europietiškojo feodalizmo stratifikacinė sistema, egzistavusi ir kitose tradicinėse visuomenėse. Feodaliniai luomai – tai tokie luomai, kuriems būdingos skirtingos priedermės ir teisės viena kitos atžvilgiu.
Klasės. XIX a. ir XX a. įsitvirtino dvi klasių teorijos - marksistinė ir liberalioji, kurios turi skirtingas aiškinimo perspektyvas. Marksistinė klasių teorija pirmiausia analizuoja klasių formavimąsi ir ypač akcentuoja kolektyvinės klasių veiklos atsiradimą. Kolektyvinė klasių veikla yra svarbiausia varomoji Markso istorijos jėga: visa istorija yra klasių kovos istorija ir keičiasi revoliuciniu būdu (gamybinių jėgų bei jai prieštaraujančių gamybos santykių istorija). Liberalios klasių teorijos siekis – susilpninti vyravusią klasių kovos revoliucinę perspektyvą. (V. Dumbliauskas, 1999).
A. Matulionis (2001) visuomenės struktūrą siūlo analizuoti pagal du pagrindinius modelius:
1) kai struktūra yra visuomenės institutų sistema;
2) kai struktūra yra socialinių grupių sistema.
Tiek vienu, tiek kitu atveju yra horizontalūs...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!