Viskas apie informaciją vadyboje

Įmonės nuo neatmenamų laikų stebi, analizuoja ir bando įvertinti tiek save, tiek mus supančią aplinką. Jeigu ta aplinka arba mūsų pačių savybės netenkina mūsų poreikių, bandome tokią situaciją pakeisti, valdyti. Pavyzdžiui, kiekvienas mūsų nori gyventi tarp puikių draugų, būti sveikas, turtingas ir labai protingas. Didžiąją dalį gyvenimo praleidžiame bandydami bent dalinai patenkinti šiuos tikslus, ieškodami būdų, kaip tai padaryti. Visiems šiems ieškojimams yra reikalinga informacija – jos ieškome, ją kaupiame, bandome apibendrinti ir panaudoti savo poreikiams. Jeigu poreikiai nedideli ir veikla nesudėtinga, informacijos tvarkymas nereikalauja daug pastangų. Tam pakanka natūralių žmogaus sugebėjimų.Plečiantis veiklai, šių sugebėjimų pradeda nepakakti. Seniausiai iškilo duomenų registravimo, saugojimo ir perdavimo didesniais atstumais problemos. Jas sprendžiant buvo sukurtos rašto, telegrafo, telefono ir kitokių ryšio priemonių sistemos. Susidarė sąlygos perduoti sukauptą patyrimą kitoms kartoms, racionaliau tvarkyti ūkį, pagreitinti žmonijos vystymą. Išąaugo ir poreikiai informacijos tvarkymui. Tapo reikalingos masinio jos skleidimo ir skaičavimų bei kitokio informacijos tvarkymo priemonės.
Pirmieji bandymai sukurti universalius informacijos tvarkymo įrenginius buvo 19a. viduryje. Iš to laikotarpio pažymėtini angl¸ mokslininko Beibidžo darbai, kuris 1821 m. paskelbė mašinos, galinčios automatiškai skaičiuoti lentelę¸ reikšmes, projektą, o 1830 m. aprašė šiuolaikini¸ kompiuterių pirmtako – universalios mechaninės analitinės mašinos sudarymo principus. 1987 m. kartono kortelėse skylutėmis atvaizduotų duomenų automatiniam apdorojimui skirtas perforacines mašinas pagamino JAV profesorius H.Holeritas, kuris įsteigė dar ir dabar skaičiavimo technikos gamybos lyderio paozicijas išlaikančią firmą IBM. Beveik 100 metų perforacinės mašinos buvo pagrindinė statistinių ir ekonominių skaičiavimų organizavimo priemonė.
Bandymai sukurti universalius skaičiavimo įtaisus buvo pratęsti šio šimtmečio ketvirtąjame dešimtmetyje. Tuo metu susiformavusioje matematikos šakoje – algoritmų teorijoje buvo populiarūs algoritminių sistemų kūrimo uždaviniai. Tokios sistemos, kurios buvo vadinamos mašinos, turėjo pateikti priemones bet kokių uždavinių sprendimo aprašymui. Žymiausios yra Tiuringo ir Posto mašinos, kurias buvo bandoma realizuoti jau ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje. Labiausiai pagarsėjusios techninės realizacijos, kurios vadinamos pirmaisiais kompiuteriais, buvo sukurtos penktojo dešimtmečio viduryje. Tai 1944...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!