Viskas apie emocijas

Emocijos – tai visai kitokie psichikos reiškiniai, negu pažinimo procesai. Jomis žmonės negauna informacijos apie daiktus, reiškinius, ar jų savybes, o tik išgyvena tam tikrus santykius su pažįstama tikrove. Žmogus negali būti abejingas aplinkos poveikiams, nes vieni jų padeda patenkinti poreikius, yra naudingi, kiti priešingai – kliudo patenkinti poreikius arba net kenksmingi fizinei ar psichinei žmogaus egzistencijai. Pirmus pažindamas žmogus jaučia malonumą, džiaugsmą ir kitas teigiamas emocijas, o antrieji kelia nepasitenkinimą, liūdesį, baimę ar kitus neigiamus išgyvenimus.
Emocijos – žmogaus santykio su pažįstamais daiktais, reiškiniais, kitais žmonėmis ir pačiu savimi išgyvenimai. Šie išgyvenimai parodo, kaip žmogus vertina situaciją.
Emocijomis domėjosi jau senovės Graikijos filosofai, o žymus tadžikų mokslininkas Avicena dar prieš 1000 metų atliko pirmą eksperimentinį emocijų tyrimą su dviem ėriukais. Abu ėriukai buvo vienodai maitinami ir laikomi tokiomis pačiomis sąlygomis, tik vienas jų nuolat regėjo netoliese pririštą vilką. Jis greitai nustojo ėsti ir nugaišo, kai tuo tarpu kitas augo be jokių pakitimų. Tai parodė emocijų reikšmę gyvam organizmui.
3. Sąmoningas išgyvenimas.
Emocinis sužadinimas kartu yra ir fizinis sužadinimas. Kai kuriuos fizinius atsakus labai nesunku pastebėti, nes jie labai akivaizdūs. Įsivaizduokite, kad vėlyvą vakarą einate visiškai tuščia gatve ir jus ima persekioti motociklininkas. Širdis ima dažniau plakti, raumenys įsitempia, ima sukti vidurius, džiūsta burna. Ne taip pastebimai, bet veiklai pasirengia visas organizmas. Kepenys išskiria daugiau angliavandenių į kraują, ir taip organizmas gauna daugiau energijos. Kad sudegintų juos, reikia daugiau deguonies, todėl padažnėja kvėpavimas. Virškinimas sulėtėja ir kraujas iš vidaus organų plūsta į raumenis. Akių vyzdžiai išsiplečia ir pro juos patenka daugiau šviesos. Daugiau prakaituojama, kad kūnas, kurio veikla suaktyvėjo, atvėstų. Iš tiesų ištikus kritinei situacijai be jokių sąmoningų pastangų organizmo atsakas į pavojų būna suderintas ir tikslingas – parengia kovoti arba bėgti.
Esant pavojui antinksčiai išskiria hormonus – adrenaliną ir noradrenaliną. Jų padaugėjus, padažnėja pulsas, padidėja kraujospūdis ir angliavandenių kiekis kraujyje. Pavojui praėjus organizmas nurimsta....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!