Konspektai

Vincas Krėvė-Mickevičius - konspektas

9.0   (2 atsiliepimai)
Vincas Krėvė-Mickevičius - konspektas 1 puslapis
Vincas Krėvė-Mickevičius - konspektas 2 puslapis
Vincas Krėvė-Mickevičius - konspektas 3 puslapis
Vincas Krėvė-Mickevičius - konspektas 4 puslapis
Vincas Krėvė-Mickevičius - konspektas 5 puslapis
Vincas Krėvė-Mickevičius - konspektas 6 puslapis
Vincas Krėvė-Mickevičius - konspektas 7 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

Vincas Krėvė 1882-1954 Gyvenimo ir kūrybos apžvalga Vincas Mickevičius-Krėvė gimė Subartonyse, Merkinės parapijoje. Jo senelis esą at­sikėlęs iš kitos parapijos, kur Mickevičius vadinę Krėvėmis. Šią pravardę rašytojas vėliau pasirinko slapyvardžiu. Subartonys pačiame Dzūkijos vidury. Ežerai, slėniai ir aukšti kalneliai, nuo kurių atsiveria mėlynuojančių šilų vaizdas, istorinės vietovės - Merkinės piliakalnis, Punios Margirio kalnas, Liškiavos pilies griuvėsiai, Perloja, Gilšės ir Ilgio ežerai - nuo pat mažens žadino kūrybinę vaizduotę. Herojišką Dzūkijos krašto praeitį rašytojas pavaizdavo romantiniuose „Dainavos šalies senų žmonių padavimuose“. Pasimokęs Merkinės pradinėje mokykloje, paskui savarankiškai, Peterburge išlaikė progimnazijos egzaminą ir įstojo į Vilniaus kunigų seminariją, bet po dvejų metų buvo pašalintas dėl pašaukimo stokos. Greičiausia buvo įskųstas, nes daug skaitė, domėjosi istorijos, kultūros, socialinio gyvenimo ir moralės klausimais. Dėl ūmaus charakterio, lengvai pažeidžiamo garbės jausmo sunkiai tai išgyveno. Be to, slėgė santykiai su namiškiais: netrukus Mickevičių šeimoje mirė du vaikai, ir artimų­jų priekaištai, kad šitaip Dievas baudžia šeimą, Vincą sukrėtė. Taip radosi amžinos kaltės ir pasaulio neteisingumo jausmas, o įskaudinto vienišo žmogaus paveikslas literatūroje jam pasidarė pats artimiausias. Pasak Alberto Zalatoriaus, buvo mestas iššūkis ne tik tėvų valiai, kunigo profesijai, Bažnyčiai, bet ir krikščionybei kaip verty­bių sistemai. Iš čia noras pažinti ne tik Kristaus mokymą, bet ir kitas religijas: Krėvė gilinosi į budizmą, panteizmą, pagonybę, domėjosi antikos kultūra. Kadangi Vilniaus universitetas po 1831 m. sukilimo caro įsaku buvo uždarytas, Krėvė studijavo Kijeve, Lvove, Vienoje. Dešimt metų gyveno Kaukaze, mokyto­javo Baku realinėje gimnazijoje. Buvo puikus mokytojas: daug cituodavo atminti­nai, formuluodamas įdomias diskusines rašto darbų temas pratino mokinius nuo­sekliai ir logiškai mąstyti, drąsiai kalbėdavo apie draudžiamus dalykus (tuo metu Užkaukazė kaip ir Lietuva buvo Rusijos užkampis), su pagarba atsiliepdavo apie senąją Azerbaidžano kultūrą, istoriją, skiepijo mokiniams tautinio orumo jausmą. Lietuvai atgavus nepriklausomybę Krėvė grįžo į Kauną, dirbo profesoriumi Kauno, vėliau Vilniaus universitete. Vasaras leisdamas tėviškėje su aistra rinko tautosaką, išleido ne vieną liaudies dainų, padavimų, patarlių rinkinį. Kaip rašy­toją Krėvę išgarsino kaimiškoji proza (apsakymų rinkinys „Šiaudinėj pastogėj“ ir novelių apysaka „Raganius“), kurioje vaizduojami vis dar tradiciškai gyvenantys senieji Lietuvos kaimo žmonės, išlaikę tautinio būdo savitumą, esmines lietuviško charakterio ypatybes. Senasis išminčius skerdžius Lapinas (apsakymas „Skerdžius“), išsaugojęs paslaptingą ryšį su medžiu, gamtą suvokia kaip Dievo dovaną visiems žmonėms, todėl ūkininkui Grainiui sumanius savo žemėje nukirsti šimtametę liepą karštai ją gina: „Ar tu ją sodinai, kad ji tavo, ar tu ją auginai, kad kirsti nori? Ar gal ji tau vienam žaliuoja, tau vienam šlama ir grožėjasi?“ Žuvus liepai „lyg dangus pra­kiuro toje vietoje“. „Jau kai žmonės tokių medžių, kaip liepa, nesigaili, tai jie ir nieko nesigaili. E, mirti geriau, negu tokiais laikais gyventi“, - sielvartauja skerdžius, o ne­trukus pasiligoja ir miršta. Senojo skerdžiaus paveikslu Krėvė išaukštino dar Simono Daukanto ir Antano Baranausko įžvelgtą lietuvių bruožą - jautrumą gamtai kaip džiaugsmo, santarvės su pasauliu, gyvenimo pilnatvės šaltinį. 1940 m. V. Krėvė buvo pakviestas ministru pirmininku į SSRS okupuotos Lietuvos vyriausybę. Negalėdamas sulaikyti Lietuvos nepriklausomybės ir ekono­mikos griovimo važiavo aiškintis į Maskvą, ten pokalbiuose su Viačeslavu Molotovu paaiškėjo Stalino kėslai. Matydamas, kad negalės paveikti sovietų valdžios sprendi­mo inkorporuoti Lietuvą į SSRS, Krėvė atsistatydino. 1947 m. pasitraukė į JAV, Pensilvanijos universitete dėstė rusų ir lenkų kalbas bei literatūras. Emigracijoje jautėsi vienišas, nepritapęs - „mano vardas liko Lietuvoje, čia atsivežiau tik pavar­dę, kuri jau nieko nereiškia“, „mano siela nesugeba nei priimti „amerikoniškojo“ gyvenimo, jo pažiūrų, nei prisitaikinti...“ Prieš mirtį išsakė paskutinį norą - „grįžti Lietuvon ir ten atsigulti amžinam poilsiui šalia savo tėvų ir protėvių ant Subartonių kapinyno“. Laukti teko ilgai. Beveik po keturiasdešimt metų, 1992 m., rašytojo pa­laikai perlaidoti Subartonyse. Drama ,,Skirgaila“ Literatūrinis kontekstas V. Krėvės dramos radosi ne tuščioje vietoje. XIX a. pabaigoje jau buvo išspausdinta ir suvaidinta Antano Vilkutaičio-Keturakio komedija „Amerika pirtyje“. Prasidėjo slaptų lietuviškų vakarų, „klojimo teatro“, sąjūdis. Paskutiniu XIX a. dešimtmečiu V. Kudirka išvertė D. Bairono „Kainą“, kelias F. Šilerio dramas, A. Mickevičiaus „Vėlinių“ III dalį, bet šie kūriniai nebuvo pastatyti. Įvairių meno draugijų rengia­muose vakaruose buvo populiarios Žemaitės ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės ko­medijos, Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio drama „Blinda svieto lygintojas“, Miko Petrausko muzikinė drama „Birutė“ - pirmoji lietuviška opera. Mėgėjų teatre Mažojoje Lietuvoje pirmąsias savo dramas pastatė Vydūnas (1868-1953), ideali­zuoto tikrovės paveikslo, dažnai perteikiamo abstrakčiais simboliais ir alegorijomis, kūrėjas. Pradinė situacija, kūrinio atmosfera Lygindami su XIX a. pabaigos – XX a. pradžios draminiais kūriniais, literatūrologai dramą „Skirgaila“ (1924 m.) vadina pirmąja tikra drama lietuvių literatūroje. Joje yra visa, ko stigo ankstesnėms lietuviškoms pjesėms, - konfliktas, nuolat stiprėjanti įtampa, tragiška situacija, draminė kolizija, t. y. priešingų siekių, interesų, nuomo­nių susidūrimas. Šiame dramos veikale dėmesys sutelktas į Lietuvos kunigaikščio Skirgailos tragediją. Pirmą kartą lietuvių literatūroje skleidžiasi istorinio asmens vidinis pasaulis, parodomi valdovo dvasios pakilimai ir nuopuoliai. „Skirgailą“ lite­ratūros istorikai dažnai lygina su V. Šekspyro dramomis, nes Krėvė irgi rėmėsi istori­jos šaltiniais. Beveik visas dramos veiksmas vyksta Vilniaus Aukštojoje pilyje, kurią, atrodo, supa dar ne miestas, o gūdi giria. Remarkose nurodytas rekvizitas: ąžuolinės skobnys, suolai, žvėrių kailiai, rago taurės. Pasak Redos Pabarčienės, Aukštoji pilis, kaip Elsinoras „Hamlete“, yra ir veikėjo dvasinės situacijos, supančio pasaulio meta­fora. Hamletą gaubia šiaurietiško šalčio, drėgmės atmosfera, Skirgailos „ore“ tvyro sunkumas, nerimas, įtampa, persmelkianti herojaus vidų ir simboliškai įsikūnijanti viduramžiškos pilies vaizdinyje. Abiejų dramų pagrindiniai veikėjai tragiški: jų idea­lai nedera su tikrove, norai su galimybėmis, tikslai su įgyvendinimo būdais. Religinės ir politinės prieštaros Skirgailą matome tragiškoje padėtyje, kurios jis negali nei pakeisti, nei išvengti: Lietuva jau pakrikštyta, kunigaikščio pilyje gyvena katalikų kunigas, svečiuojasi vokiečių riteriai, bet valdovo bendražygiai, ypač vaidila Stardas, tiki senaisiais die­vais, ilgisi laikų, kai buvo gerbiami šventieji ąžuolynai, kai dainius įkvėpdavo garsūs didvyrių žygiai. Vienas svarbiausių Skirgailos vidinio dramatizmo šaltinių yra pro­to ir jausmų konfliktas. Jis supranta, kad reikia gelbėti ne senąjį tikėjimą, o tautą („

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 1751 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Šaltiniai
✅ Šaltiniai yra
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
7 psl., (1751 ž.)
Darbo duomenys
  • Lietuvių kalbos konspektas
  • 7 psl., (1751 ž.)
  • Word failas 43 KB
  • Lygis: Mokyklinis
  • ✅ Yra šaltiniai
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį konspektą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt