Vincas Krėvė-Mickevičius 1882 – 1954

Vaikystės dangus • Dangų, į kurį mėgdavo žiūrėti, Vincas Mickevičius, būsimasis Krėvė, išvydo 1882m.spalio 19d. Dzūkijoje, Subartonių kaime (Varėnos krašte). Dzūkija V.Krėvei yra ne tik gimtoji vieta, gimtoji tarmė, tai ir jo dvasios, jo kūrybos erdvė. Jis augo tarp žalių Dzūkijos pūšynų, šviesių smėlynų, senų kapinių su aukštais drožinėtais kryžiais tarp mėlynų upių ir ežerų. Būsimojo rašytojo tėvas, Juozas Mickevičius, buvo savotiškas žmogus: nagingas, sumanus, darbštus, bet kartais suktas ir neteisingas • Būsimojo rašytojo tėvas, Juozas Mickevičius, buvo savotiškas žmogus: nagingas, sumanus, darbštus, bet kartais suktas ir neteisingas Motina Rozalija Kinderaitė-Mickevičienė buvo švelni, jautri, labai gera vaikams ir aplinkiniams • Motina Rozalija Kinderaitė-Mickevičienė buvo švelni, jautri, labai gera vaikams ir aplinkiniams Vincas buvo nedidelio ūgio, smulkaus sudėjimo, tamsiai mėlynų didelių akių, aukštos kaktos ir susimąsčiusio veido. <...> Iš tėvo paveldėjo atkaklumą, užsispyrimą, nusistatymą pasiekti užsibrėžtą tikslą, kad ir kaip sunkiai pasiekiamą. O visas kitas charakterio savybes buvo perėmęs iš mamos. Iš pat mažens vaikas pasižymėjo tylumu, paklusnumu, gerumu ir nuolaidumu. O taip pat jau vaikystėje stebino gera atmintimi. • Vincas buvo nedidelio ūgio, smulkaus sudėjimo, tamsiai mėlynų didelių akių, aukštos kaktos ir susimąsčiusio veido. <...> Iš tėvo paveldėjo atkaklumą, užsispyrimą, nusistatymą pasiekti užsibrėžtą tikslą, kad ir kaip sunkiai pasiekiamą. O visas kitas charakterio savybes buvo perėmęs iš mamos. Iš pat mažens vaikas pasižymėjo tylumu, paklusnumu, gerumu ir nuolaidumu. O taip pat jau vaikystėje stebino gera atmintimi. Ak,ta gražioji troba, baltas pečius, medinis kibiras, puodai, šaukštai...Čia ir gimė Vinculis, čia jis bėgiojo, pradėjo pirmas raides pažinti...Būtent čia, geriau įsižiūrėjus, galime pamatyti ir "Antanuką", susirangiusį ant pečiaus, bijantį, kad jam "pirštuką kirminas nugrauš"...Čia gimė "Bobulės vargai“ ir... • Ak,ta gražioji troba, baltas pečius, medinis kibiras, puodai, šaukštai...Čia ir gimė Vinculis, čia jis bėgiojo, pradėjo pirmas raides pažinti...Būtent čia, geriau įsižiūrėjus, galime pamatyti ir "Antanuką", susirangiusį ant pečiaus, bijantį, kad jam "pirštuką kirminas nugrauš"...Čia gimė "Bobulės vargai“ ir... Gyvenimo Žemė • Jau pradžios mokykloje buvo matyti, kad Vincukas labai gabus, tad tėvas nusprendė jį mokyti tikėdamasis sulaukti kunigo. Bet kunigu jis netapo. Studijavo universitetuose, tapo filosofijos ir lyginamosios kalbotyros specialistu. Kijevo universitetas už studiją “Indoeuropiečių protėvynė” apdovanojo V.Mickevičių aukso medaliu. • Kurį laiką jis mokytojavo Azerbaidžano sostinėje Baku,ten jis garsėjo kaip labai geras mokytojas. Baku jis vedė gražią žydų tautybės merginą, sulaukė dukters Aldonos. • V.Krėvė būdamas Kijevo universiteto studentu Žmona Rebeka Ona Karak - Marija Mickevičienė • Žmona Rebeka Ona Karak - Marija Mickevičienė • (apie 1913) V.Krėvė su dukra Ona – Aldona • V.Krėvė su dukra Ona – Aldona • (apie 1915m.) Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, V.Krėvė grįžo į Kauną, netrukus tapo universiteto profesoriumi, dėstė literatūrą. Buvo Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas, aktyvus visuomeninkas. Po 1926m. perversmo į daug ką pradėjo žiūrėti šalčiau, kritiškiau. Bet liko Lietuvos patriotas. • Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, V.Krėvė grįžo į Kauną, netrukus tapo universiteto profesoriumi, dėstė literatūrą. Buvo Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas, aktyvus visuomeninkas. Po 1926m. perversmo į daug ką pradėjo žiūrėti šalčiau, kritiškiau. Bet liko Lietuvos patriotas. •     Universiteto senatas 1929-1932 O 1940m. bolševikams okupavus Lietuvą, V. Krėvė buvo gudriai įviliotas į „Liaudies“vyriausybės užsienio reikalų ministro ir ministro pirmininko pavaduotojo pareigas. Pakviestas, kurį laiką nesutiko ir buvo apsisprendęs neiti , bet, įkalbėtas savo draugo Ernesto Galvanausko, pasiryžo imtis atsakingos naštos, gal tuo metu nesuvokdamas, kad tapo „priedanga Lietuvos sovietizacijos legalumo iliuzijai kurti“ • O 1940m. bolševikams okupavus Lietuvą, V. Krėvė buvo gudriai įviliotas į „Liaudies“vyriausybės užsienio reikalų ministro ir ministro pirmininko pavaduotojo pareigas. Pakviestas, kurį laiką nesutiko ir buvo apsisprendęs neiti , bet, įkalbėtas savo draugo Ernesto Galvanausko, pasiryžo imtis atsakingos naštos, gal tuo metu nesuvokdamas, kad tapo „priedanga Lietuvos sovietizacijos legalumo iliuzijai kurti“ • Žinoma, tuomet dauguma intelektualų ir V. Krėvė nujautė ar numanė artėjantį Sovietų sąjungos ir nacių Vokietijos karą ir tikėjosi, kad sovietai nesiims greito Lietuvos nepriklausomybės sunaikinimo. • Būdamas marionetinėje vyriausybėje V. Krėvė kartu su E. Galvanausku neleido įvesti sovietinio rublio vietoje lito, stengėsi nutempti „Liaudies“ seimo rinkimų datą. Jį valdė noras padaryti daugiau negu galima, todėl drąsiai, net tris kartus reikalavo susitikimo su sovietų komisaru V. Molotovu. Derybose 1940 m. patyręs, kad prievartinis Lietuvos įjungimas į Sovietų sąjungą bolševikų yra galutinai nuspręstas ir įsitikinęs, kad išgelbėti nieko nebeįmanoma, jis atsistatydino, net galbūt suprasdamas, kas gali ištikti jį ir jo šeimą. 1944m. V.Krėvė pasitraukė į Vakarus. Nuo 1947m. Pensilvanijos universitete dėstė slavistiką. Ten, toli nuo Lietuvos, labai jos ilgėjosi, ir jautėsi vienišas. Be tėvynės oro, jos dainų ir duonos nepavydėtinas buvo rašytojo saulėlydis. Gyvendamas svetur, V.Krėvė visą laiką svajojo bent numirti gimtinėje: “Aš nenoriu mirti Amerikoje, tik Lietuvoje. Mano šiandien didžiausias noras, kad Lietuvos žemelė galėtų priglausti mano senus kaulus ir tas pats kapinynas, kur ilsisi mano tėvai”. • 1944m. V.Krėvė pasitraukė į Vakarus. Nuo 1947m. Pensilvanijos universitete dėstė slavistiką. Ten, toli nuo Lietuvos, labai jos ilgėjosi, ir jautėsi vienišas. Be tėvynės oro, jos dainų ir duonos nepavydėtinas buvo rašytojo saulėlydis. Gyvendamas svetur, V.Krėvė visą laiką svajojo bent numirti gimtinėje: “Aš nenoriu mirti Amerikoje, tik Lietuvoje. Mano šiandien didžiausias noras, kad Lietuvos žemelė galėtų priglausti mano senus kaulus ir tas pats kapinynas, kur ilsisi mano tėvai”. • Deja, 1954m. jis mirė tolimojoje Filadelfijoje, taip ir nesugrįžęs prie gimtųjų Subartonių kalnelio... • “Filadelfijoje mirė Krėvė. Pirmas žinios įspūdis – lyg būtų miręs Nemunas, Vilniaus katedra arba Šatrijos kalnas: taip giliai jis buvo įsišaknijęs mano sąmonėje” • “Filadelfijoje mirė Krėvė. Pirmas žinios įspūdis – lyg būtų miręs Nemunas, Vilniaus katedra arba Šatrijos kalnas: taip giliai jis buvo įsišaknijęs mano sąmonėje” • A. Nyka - Niliūnas Įbrisk, įbrisk į mano Gilšę seną, • Įbrisk, įbrisk į mano Gilšę seną, • vėl užsimiršusią sutemose. • Ten atsispindi mėnuo – lyg kūrena • ugnelę kerdžiaus Lapino dvasia. • ...Bobulių kaulams palei Gilšę dūlint, • labai nėra Krėvės – labai • labai - - - - - - - - - - - • _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ • Toksai ryškus Subartonių mėnulis – • tarsi mėnuly skambintų varpais. • _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ • ... Nėra Krėvės kaimelio kapuose, • tik spindi Gilšėj mėnuo – lyg kūrena • ugnelę kerdžiaus Lapino dvasia. • Iš V.Krėvės gimnazijos mokinio S.Stačevičiaus kūrybos 1992m V.Krėvės mylima dukrelė Ona – Aldona Krėvaitė – Mošiūnienė išpildė jo svajonę, grąžino rašytojo palaikus į Lietuvą, į Subartonis ir palaidojo šalia jo mylimų tėvelių... • 1992m V.Krėvės mylima dukrelė Ona – Aldona Krėvaitė – Mošiūnienė išpildė jo svajonę, grąžino rašytojo palaikus į Lietuvą, į Subartonis ir palaidojo šalia jo mylimų tėvelių... • Asmenybės bruožai • V.Krėvę iš laiškų ir atsiminimų apie jį matome pirmiausia kaip kūrėjo asmenybę: neramią, ieškančią, kenčiančią, maištingą, išdidžią. Atrodo, kad jame dominuoja romantiniai bruožai. Buvo dosnus žmonėms, šelpiantis, padedantis. Sau neturėjo didelių poreikių. Visada gynė kultūros žmogaus orumą, savarankiškumą. Bet parvažiavęs į gimtuosius Subartonis jis užmiršdavo savo profesorystę, tapdavo paprastas, savas, besiklausantis sodiečių kalbos, dainų, pasakų. Buvo laisvas, laisvai keitęs savo socialinius vaidmenis, viduje visada ištikimas sau, humanistas. Beto rašytojas labai mylėjo vaikus: jiems atveždavo dovanų, su jais žaisdavo, skaitydavo pasakas, pavėžindavo automobiliu. Atostogų metu jis išvaikštinėdavo savo apylinkes skersai ir išilgai, užrašinėdavo tautosaką, šnekučiuodavosi su žmonėmis. • V. Krėvė su draugu šalia savo mašinos (apie 1930 m.) Didžiojo stiliaus kūrėjas • Savo stilių turi kiekvienas rašytojas. Bet retas rašytojas kelia tokius uždavinius, kokius sau kėlė Vincas Krėvė. Jis siekė prasiskverbti iki pačių giliausių Lietuvos istorijos klodų, atskleisti lietuvio pasaulėjautos gelmę ir pakilti iki žmogaus būties problematikos viršūnių, kur susitinka skirtingos kultūros, papročiai, tradicijos. V. Krėvės stiliui būdingas romantinis pakilumas ir dramatinis konfliktiškumas, realistinis konkretumas ir satyrinis aštrumas, platūs apmąstymai ir aforistinis glaustumas. Toks įvairumas taip pat liudija stiliaus didumą, monumentalumą Kas būdinga prozai? • Veikėjai jausmingi, greit supykstantys ir įsižeidžiantys, tačiau dažniausiai ne dėl materialinių dalykų, bet dėl užgautos ambicijos, garbės, pasikėsinimo į dvasinę laisvę. • Senieji kaimo gyventojai idealizuojami: vadinami raganiais, išminčiais. Jie mieliau filosofuoja, klausinėja apie dievą, apie gyvenimo prasmę, ieško tiesos. Krėvė gatavų laimės receptų, kaip Žemaitė, Lazdynų Pelėda, Bitė, neduoda. Jis vadovaujasi romantine tradicija. V. Krėvės proza • Bobulės vargai: apsakymas • Šarūnas, Dainavos kunigaikštis: senųjų dienų • gyvenimo pasaka. • Milžinkapis: Dainavos šalies padavimas. • Užkeikta merga: Dainavos šalies padavimas. • Dainavos šalies senų žmonių padavimai. • Užburtas kalnas: Dainavos šalies padavimas. • Patjekabuddha: Šventųjų Gango vilnių pasaka. • Žentas: drama. • Sena pasaka apie narsųjį kunigaikštį Margirį Punios valdovą. • Mindaugo mirtis: drama.. • Skirgaila. • Raganius: prieškarinių laikų sodžiaus gyvenimo šešėliai: apysaka. • Šiaudinėj pastogėj: apysakos. • Miglose: iš priešbolševikinių laikų reportažas: romanas. • Dangaus ir žemės sūnūs; Žemės vingiais Krėvės rankraštis • Atsiminimai apie V.Krėvę Iš S. Achundovo atsiminimų •

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!