Vincas Krėvė-Mickevičius „Skirgaila“

Vincas Krėvė-Mickevičius — XXa. pirmos pusės lietuvių rašytojas, prozininkas ir dramaturgas. Jis rašė įvairių žanrų kūrinius: romantinio, realistinio, orientalistinio, biblinių mitų pobūdžio kūrinius, kuriuose iškėlė herojinį bei dvasinį tautos egzistencijos aspektus. Vienas žymiausių V. Krėvės-Mickevičiaus kūrinių – tragedija „Skirgaila“, vaizduojanti Lietuvą istorijos kryžkelėje ir žmogų dvasinių vertybių krizės pasaulyje.
Ši ištrauka – iš ketvirtosios „Skirgailos“ dalies „Bedugnė“. Ištraukoje užkasamas karstas kuriame guli gyvas Keleris. Pokalbyje dalyvauja keturi svarbiausi veikėjai: Skirgaila, Daugaila, Oligė ir Ona Duonutė. Visi, išskyrus Skirgailą, nori išgelbėti Kelerį, tačiau kunigaikštis to daryti neleidžia – žiauriu kerštu jis siekia, kad Ona Duonutė priklausytų tik jam.
Šią ištrauką galima suskirstyti į tris segmentus (prasmines dalis): pirmasis segmentas – kareiviai bijo užkasti karstą, antrasis segmentas – Daugaila bando iškasti karstą ir gelbėti Kelerio gyvybę, trečiasis segmentas – Oligės ir Onos Duonutės sielvartas dėl žuvusio mylimojo.
Pirmasis segmentas prasideda ilga autoriaus pastaba – remarka. Joje nurodoma veiksmo vieta – „nedidelis kiemas“, nuotaika – „sujaudinti, nerimauja, dairosi ir mosikuodami kalbasi“. Iš remarkos taip pat sužinome, jog užkasamas karstas. Pasirodo Skirgaila. Jo kalboje vyrauja retoriniai klausimai, parodantys kunigaikščio pyktį dėl to, kad kareiviai nevykdo jo įsakymo – neužkasakarsto. Į kaltinimus vienas iš kareivių atsako nuolankiai, pagarbiai kreipdamasis „valdove“. Toks kreipinys parodo kareivių ir Skirgailos nelygybę, paklusnumą, nuolankumą ir net baimę valdovui. Tačiau kareivio žodžiai kunigaikščio nesujaudina, jis ir toliau lieka nuožmus ir įsakmus, į pavaldinius kreipiasi niekinamai - „bailiai“. Metafora kareivius jis pažemina dar kartą: „po verpsčių su kuodeliu jums sėdėti, o ne valdovo tarnybą eiti!“. Ši metafora – retorinis sušukimas, parodantis valdovo pyktį ir pavaldinių paniekinimą. Pats Skirgaila nustumia karstą duobėn ir, įsakęs jį kuo greičiau užkasti, pasitraukia į šalį. Pirmasis segmentas baigiasi remarka, nusakančia kareivių veiksmus – „imasi kastuvų ir užverčia duobę žeme“, jausmus – „nedrąsiai“. Kareiviai su baime kasa karstą, tačiau bijo ir valdovo rūstybės , kuri juos užkluptų už įsakymo nevykdymą. Skirgaila...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!