Vincas Krėvė – Mickevičius ir drama - tragedija „Skirgaila“

Vincas Krėvė – Mickevičius drama - tragedija „Skirgaila“ (pirmoji klasikinė lietuvių tragedija) XX a. lietuvių prozininkas, dramaturgas, literatūros klasikas, profesorius, visuomenės veikėjas. Literatūros tyrinėtojas, kritikas A. Zalatorius apie Krėvę yra pasakęs: „Mes turime gerai įsiklausyti į jo žodį, kad galėtumėme pakelti akis nuo žemės, pamatyti praeities prasmę ir perspektyvą“. Krėvė visą gyvenimą išliko prieštaraujančiu, abejojančiu, svyruojančiu žmogumi. Krėvė pats išskyrė svarbiausią savo kūrybos tikslą- „parodyti, kokie didvyriai buvo senovės lietuviai, sukelti mūsų tautiečiuose pasididžiavimą jais“. Krėvės kūrinio tema- vienišo maištininko sukilimas prieš žmones, dievus, visuomenę, kuris vyksta atsiremiant į ryškius anuometinės europinės literatūros autoritetus- F. Nyčės filosofines idėjas. Biografinis kontekstas: • Įstojo į Vilniaus kunigų seminariją po dviejų metų pasitraukia, bet visą gyvenimą jaučia vidinį konfliktą, ieško atsakymo į klausimą, kas yra tikėjimas, religingumas. Tai, kad audringas gyvenimas pranašesnis už ramų, Vincas Mickevičius suvokė dar tada, kai po dvejų metų studijų Vilniaus kunigų seminarijoje paliko ją. Už tokį šventvagišką vyresnėlio poelgį bei laiškuose priekaištavo, kad „Vincas mūsų toks mokslinčius, kodėl šeimai nepadeda“. • Krėvė, dar Azerbaidžane sukūręs herojiškus personažus - Šarūną, Skirgailą, kurių tikslas buvo tarnauti Lietuvai, degė panašiomis idėjomis - atkurti vieningą, stiprią, su Vilniumi, Gardinu ir Klaipėda. Domėjosi liaudies dainomis, padavimais. Rinko tautosaką ir vadovavo Lietuvos universiteto Tautosakos skyriui, parengė spaudai tautosakos rinkinį. • Buvo Šaulių sąjungos pirmininkas ir organizavo Klaipėdos sukilimą. Anot jo biografo V. Turčinavičiaus, veikė dėl Lietuvos interesų ir šįkart savo kaip ŽMOGAUS IR PILIEČIO IŠBANDYMĄ sėkmingai atlaikė. Vėliau nutola nuo tautininkų ideologijų ir susidomi marksistinėmis idėjomis, kai 1940 m. SSRS okupuoja Lietuvą paskirtas Liaudies ministro pirmininko pavaduotoju ir užsienio reikalų ministru. Iš einamų pareigų pasitraukė. Karo metais slepiasi nuo gestapo. • 1942 m. naciams okupavus Lietuvą, paskelbia viešą atsišaukimą, kurio metu pasmerkia SSRS veiksmus Lietuvoje 1940 metais. Kai artėja sovietų frontas pasitraukia į Vakarus. V.K Mickevičiaus valia palaikai atgavus nepriklausomybę palaidoti gimtinėje. • Su bendražygiais tautininkais - A. Smetona bei A. Voldemaru - ruošdamas panašius žygius Vilniui iš lenkų įtakos susigrąžinti Krėvė bendradarbiavo su Sovietų Rusija. Deja, nepavyko atgauti sostinės, o rašytojas atkreipė bolševikų dėmesį, todėl 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą buvo įviliotas į marionetinę Liaudies vyriausybę, ir nors nevažiavo į Maskvą parvežti „Stalino saulės” ir didžiojo vado niekur nepašlovino, tačiau sudarė sąlygas kritiškai vertinti savo asmenį net iki šių dienų. Tad Vincas Krėvė, panašiai kaip ir jo Skirgaila, atsidūręs ideologijų kryžkelėje, ieškojo tinkamo kelio savo tautai, bet, skirtingai negu jo sukurtas personažas, suvokęs pražūtingą Lietuvos sovietizacijos farsą pasitraukė ir taip išliko laisvu, ištikimu savo vertybėms žmogumi. • „Buvo ir liko Krėvė-krivis, galbūt krivių krivaitis, prisiėmęs pareigą ieškoti savo genčiai, savo tautai kelių į sudėtingą, besikeičiantį pasaulį, nebijant rizikos, atsakomybės, neišvengiamų paklydimų, kaip žmogaus kelio ženklų“, – taip apie šį kūrėją yra rašiusi literatūrologė Viktorija Daujotytė. • Galima pritarti literatūros klasiko V. Mykolaičio - Putino minčiai, kad „nė vienas lietuvių rašytojas lig šiol neapėmė universalesnių kūrybos sričių

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!