Vincas Krėvė-Mickevičius - autobiografija

Rašytojo atminimas tebegyvas Varėnos krašte. Subartonių kaime tebestovi Vinco Krėvės gimtasis namas, kuriame 1966 m. įkurtas rašytojo memorialinis muziejus. Prie sodybos stovi seno ąžuolo kamienas, kuriame išskaptuotas V.Krėvės bareljefas. Vos už kelių kilometrų nuo Subartonių yra ir garsioji V.Krėvės Merkinė, kurioje jis mokėsi, sėmėsi įkvėpimo. 1989 m. šio miestelio vidurinei mokyklai suteiktas V.Krėvės vardas, o 1994 m. prie mokyklos pastatytas paminklas. Rašytojo vardu yra pavadinta_Varėnos_miesto_gatvė.
1882 m. spalio 19 (7) d. Subartonių kaime (Varėnos krašte). gimė Vincas Krėvė-Mickevičius, lietuvių literatūros klasikas, prozininkas, dramaturgas. Augo tarp žalių Dzūkijos pušynų, šviesių smėlynų, tarp mėlynų upių ir ežerų. Tėvas buvo nagingas, sumanus, darbštus, bet kartais ir suktas, ir neteisingas. Motina – jautri, geraširdė. “Vincukas buvo labiau motinos moralės”,- teigė atsimenantieji. Bet paveldėjo jis ir tėvo bruožu: ambicingumą, valingumą. Kaimiškieji Krėvės veikėjai turi bruožų, paimtų iš Subartonių gyventojų. Nepaprastai gražios Subartonių apylinkės.
Jau pradžios mokykloje buvo matyti, kad Vincukas labai gabus, tad tėvas tikėjosi sulaukti kunigo. Bet apsiriko, pasimokęs 2 m. Vilniaus kunigų seminarijoje, išvyko į Kazanę laikyti brandos atestato egzaminų, netekdamas tėvų paramos. 1904 m. pradėjo studijuoti filologiją Kijevo universitete. Kijevo universitetas už studiją “Indoeuropiečių protėvynė” apdovanojo Vincą aukso medaliu. Revoliucijos metu tęsė studijas Lvovo universitete. 1908 m. Kijevo universitete išlaikė baigiamuosius lyginamosios kalbotyros egzaminus ir buvo rekomenduotas ruoštis profesūrai. Nuo 1909 m. Mokytojavo Azerbaidžano sostinėje Baku realinėje mokykloje, skaitė paskaitas apie budizmą ir islamą, garsėjo kaip labai geras mokytojas. Ten ir vedė gražią žydų tautybės merginą Mariją, sulaukė dukters Aldonos, važinėjo į Persiją, kas vasarą parvykdavo į tėviškę rinkti liaudies dainų ir padavimų. 1922 m. tapo besikuriančio Lietuvos universiteto profesoriumi, organizavo Humanitarinių mokslų fakultetą, buvo ilgametis jo dekanas (1925-1937) ir mokslinių leidinių redaktorius.
Prieš karą didžiavęsis apolitiškumu, pirmaisiais nepriklausomybės metais karštai ją gynė, tačiau po 1926 m. perversmo nutraukė bičiuliškus santykius su A.Smetona, kritiškai vertino autokratinio valdymo formas. 1936 m. ėmė remti net komunistinį pogrindį....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!