Vilniaus vaitai

Tiriamos temos pagrindimas. XIV-XV a. prasidėjusios Magdeburginių privilegijų LDK miestams dalybos lėmė sparčią miestų savivaldos plėtrą. Valdžia buvo perduota miestiečiams, o tiksliau elitui, tačiau valdovas miestų be priežiūros nepaliko, skirdamas savo vietininkus – vaitus. Tiksliai neapibrėžtos šio tik karaliui pavaldaus valdininko pareigos lėmė vėlesnę iš elito susidedančio magistrato ir vaitijos kovą dėl valdžios mieste.
Tyrimo objektas. Vaitija ir jos galių raida Vilniaus mieste XV-XVII a.
Darbo tikslas. Šiame darbe siekiama palyginti kelių autorių nuomones, apžvelgiant svarbiausius XV – XVII a. vaito institucijos galios raidos įvykius ir priežastis, lėmusias vaitijos ir magistrato kovą dėl valdžios mieste bei pasvarstyti, ar magistratui po 1620 m. iš ties pavyko suvaldyti šios institucijos savavališkumą.
Darbo uždaviniai: 1) nustatyti, kokios buvo vaito teisės ir pareigos mieste bei kam jis buvo pavaldus; 2) išanalizuoti, kodėl magistratas siekė apriboti vaito galias; 3) išsiaiškinti, ar tikrai 17 a. vaitas tapo tik „magistrato papuošalu“.
Istoriografija. Darbą rašiau naudodamasis trijų autorių darbais, kurie mano manymu plačiausiai buvo išnagrinėję vaito institucija. Tai Čiaplinksmis A. R.1, Kiaupa Z.2, ir Ragauskas A.3 Seniausias mano darbe naudotas vaito instituciją nagrinėjantis darbas buvo Kiaupos periodiniame TSR MA leidinyje išleistas straipsnis, lyginantis Vilniaus ir Kauno vaitijos raidos aspektus. Kiaupa tuo metu teigė, jog vaito pareigybė po 1620 m. institucijos įtraukimo į Vilniaus miestą buvo gerokai apribota Valdovo ir magistrato bei prarado savo iki tol turėtas valdžios gales.
Čiaplinskio knyga, nors išleista palyginti neseniai rėmėsi tais pačiais Kiaupos pateiktais pamastymais, ir visiškai skyrėsi nuo naujausiųjų istorinių Vilniaus institucijų tyrimų, kuriuos atliko doc. Dr. Ragauskas. Šis istorikas savo knygoje „Vilniaus miesto valdantysis elitas“ tvirtina, jog net ir po 1620 m. kai vaitas imtas vadinti „magistrato papuošalu“, jis vis vien išliko vienas įtakingiausių miesto valdininkų, be kurio žinios magistratas negalėjo priimti svarbių sprendimų.
Darbo struktūra. Darbą sudaro įvadas, dėstymas, išvados ir literatūros sąrašas.
Vilniaus magistrai, bijodami bajorų įsigalėjimo, labai akylai stebėjo, kad vaito pareigybė netaptu paveldima. Po...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!