Vilniaus universitetas XVI - XVII amžiuje

Šiame referate norima supažindinti su Vilniaus universitetu XVI - XVII a. Referate pasakojama apie universiteto steigimą, jame dirbusius profesorius, bei besimokiusius studentus. Aprašoma apie dėstomus dalykus ir jų reikšmę tuometiniam jaunimui. Referatas skirtas tam, kad skaitytojas suprastų, kaip buvo mokomasi seniau, ir galėtų palyginti to meto mokslą su dabartiniu mokslu. Skaitytojui norima parodyti, kaip veikė tuometinė Vilniaus universiteto sistema, kiek daug buvo įdėta pastangų, kad universitetas iškiltų ir tobulėtų.
1578 m. liepos 7 d. Lvove Steponas Batoras vyskupui V. Protasevičiui buvo išdavęs raštą to meto buvusiai Vilniaus kolegijai reorganizuoti. Bet tas raštas buvo ne galutinis, reikėjo, kad jį patvirtintų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris, kuriuo tuomet buvo reformatų rėmėjas Mikalojus Radvila Rudasis. Jis su vicekancleriu Eustachijumi Valavičiumi neatsisakė minties įsteigti Vilniuje reformatų universitetą.
Vilniaus vyskupas, gavęs karaliaus sutikimą paaukštinti mokyklą, pasirūpino praplėsti kolegijos patalpas, užrašė papildomų pajamų iš dvarų ir pradėjo eiti prie fakultetinio dėstymo. Steponas Batoras, būdamas Vilniuje, 1579 m. balandžio 1 d. paruošė naują akademijos atidarymo privileginį raštą, bet Lietuvos didikai M. Radvila su E. Valavičium atsisakė jį tvirtinti, ir raštas numatytą dieną liko nepaskelbtas. Reformatai prašė leisti jiems atidaryti universitetą. Steponas Batoras tuomet vyko į karą prie Polocko ir, nenorėdamas konflikto gilinti, reikalą atidėjo. Rudenį po sėkmingo žygio karalius sugrįžo į Vilnių ir pareikalavo tvirtinti balandžio 1 d. raštą. Reikalavimą rėmė karaliaus teisė skirti ir atleisti aukštuosius valstybės pareigūnus. Vicekancleris E. Valavičius pakluso ir antspaudą ant privilegijos uždėjo.
Stepono Batoro rašte skelbiama: „Kadangi didžiai gerbiamas Kristuje tėvas ponas Valerijonas, Vilniaus vyskupas, mūsų senatorius, [...] Vilniaus mieste pasikvietęs įkurdino šv. Jėzaus draugijos profesorius dėstyti šventajai teologijai ir humanitariniams mokslams, kaip filosofija ir laisvieji menai, jiems pastatė kolegiją ir suteikė visa kita, kas atrodė svarbu tam, kad galėtų patogiai įsikurti, jaunuomenę tinkamai pamaldumo ir rašto mokyti ir dėstyti visokios rūšies mokslus, išskyrus jurisprudenciją ir mediciną, [tai] iš jo tokių pastangų ir tokio karšto...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!