Vilniaus universitetas: įkūrimo priežastys, struktūra, reikšmė Lietuvos kultūrai

Universiteto įkūrimas net ir šiais laikais didelis ir reikšmingas įvykis valstybės gyvenime. Ypač reikšmingesnis jis buvo viduramžiais, kai pradėjo augti mokslo svarba, buvo susirūpinta švietimu. Pirmieji universitetai atsirado Italijos miestuose XII a. Ilgą laiką mokymo trukmė, dalykų dėstymo tvarka ir studentų amžius nebuvo nustatyti. Pamažu susiklostė pažiūra, kad miestui garbinga turėti universitetą.
Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (toliau LDK) universitetas buvo įkurtas vėliau negu kitose Europos šalyse – XVI a. pabaigoje. Jis kelis šimtus metų buvo vienintelė aukštoji mokslo įstaiga Lietuvoje ir turėjo svarbią įtaką intelektualiniam ir kultūriniam valstybės gyvenimui. Vilniaus universiteto istorija neatsiejama nuo Lietuvos valstybės, visos Vidurio Europos istorijos: ji tokia pat turtinga, ir dramatiška. Vilniaus universitetui būdingos senos, įvairių tautų žmonių bendradarbiavimo tradicijos. Vilniaus universitetas pagal jo kūrėjų sumanymą turėjo tapti ne tik LDK, bet ir kaimyninių kraštų mokymo ir kultūros centru. Tai išreikšta ir pačiame universiteto pavadinime: Universitas et Academia Vilnensis Societatis Jesu.
Šio darbo tikslas – išsiaiškinti, kaip aukštasis mokslas plito Europoje ir kaip pasiekė Lietuvą, išnagrinėti Vilniaus universiteto įkūrimo priežastis, jo struktūrą ir reikšmę Lietuvos kultūrai.
Pagrindiniai literatūros šaltiniai yra: ,,Vilniaus universiteto istorija 1579-1994)”, (V., 1994), P. Rabikausko ,,Vilniaus akademija ir Lietuvos jėzuitai“, (V., 2002) ir ,,Vilniaus universiteto istorija 1579-1803“ (V., )
Aukštojo mokslo plitimas Europoje ir Lietuvoje
Vėlyvaisiais viduramžiais (XII – XIV a.) Europos šalyse buvo kuriamos mokyklos. Iš pradžių jos buvo steigiamos vienuolynuose. Mokyklose mokėsi vienuoliai, rečiau – pasaulėčiai. Kuriantis ir augant miestams, juose buvo steigiamos mokyklos ir universitetai. Visuose miestuose, nesvarbu kokioje šalyje jie buvo įkurti, mokyta tik lotyniškai. Lotynų kalba buvo ne tik mokymo, bet dažnai ir bendravimo universitete kalba. Universitetų augimas Europoje turėjo didelės reikšmės mokslui ir kultūrai. Juose atsirado naujų filosofinių krypčių, plito logiškas galvojimas, mokėjimas gamtos ir visuomenės reiškinius klasifikuoti, apibedrinti ir taikyti praktiškai. Universitetų mokslo turinį ir programą viduramžiais sudarė septyni laisvieji menai – gramatika, retorika, dialektika, aritmetika, geometrija, astronomija ir muzika. Jie...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!