Vilniaus Universitetas

Nušviesti Vilniaus universiteto istorinę raidą ir įtaką Lietuvos ir kaimyninių kraštų kultūriniam gyvenimui.
1. Apžvelgti Vilniaus universiteto istorinę raidą nuo Jėzuitų gimnazijos įkūrimo (1570 m.) iki Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo (1990 m.).
2. Apžvelgti reikšmingiausius Vilniaus universiteto kultūrinius, švietimo ir mokslo reiškinius Lietuvos Respublikai ir kaimyninėms šalims.
3. Pažymėti architektūrinę-meninę Vilniaus universiteto rūmų vertę, pristatant pastatus architektūriniais stiliais.
4. Nušviesti kartas mokslininkų, poetų ir kultūros veikėjų, kuriuos išugdė Vilniaus universitetas.
5. Parodyti, kad Vilniaus universitete niekada nebuvo išblėsusi laisvės dvasia, žadinusi priešintis etninei, politinei ir dvasinei prievartai.
6. Parodyti Vilniaus universitetą kaip nacionalumo ir internacionalumo sąveikos terpę, skleidžiančią pažinimo šviesą artimiausiai ir tolimesnei aplinkai.
7. Pabrėžti Vilniaus universitetą su Europos tradicijomis ir kultūra.
TEZĖS
1. Vilniaus universitetas viena seniausių ir žymiausių Rytų Europos aukštųjų mokyklų, ilgą laiką buvo vienintele aukštojo mokslo įstaiga Lietuvoje.
2. Vilniaus universitetas savo raidoje išgyveno kilimą, smukimą ir atgimimą.
3. Vilniaus universitetas darė didelę įtaką ne tik Lietuvos bet ir kaimyninių kraštų kultūriniam gyvenimui.
4. Vilniaus universitetas turi didelę architektūrinę-meninę vertę.
5. Vilniaus universitetas išugdė ne vieną mokslininkų, poetų, kultūros veikėjų kartą.
6. Vilniaus universitetas garsėjo atvirumu Europos profesūrai, mokslų ir tikėjimų įvairove.
7. Vilniaus universitete reiškėsi beveik visas šalies intelektualinis gyvenimas.
Vilniaus universiteto istorija labai turtinga ir prieštaringa, neatsiejama nuo Lietuvos valstybės, visos Rytų Europos istorijos, atspindinti visus jos dramatiškus tarpsnius.
Lietuvos valstybė susiformavo XIII a. viduryje, kai 1253 m. buvo pakrikštytas ir vainikuotas Lietuvos karaliumi didysis kunigaikštis Mindaugas. Sudaroma Lietuvos vyskupija tiesiog pavaldi Romai. Tačiau dėl sudėtingų vidinių sąlygų ir ypač dėl nesiliaujančių kryžiuočių ir kalavijuočių ordinų žygių į Lietuvą iš vakarų, o mongolų ir totorių veržimosi iš Rytų, krikščionybė Lietuvos rytinėje dalyje įsigalėjo tik 1387 m., o vakarinėje tik 1413 m. Tai jau Vytauto Didžiojo valdymo (1392-1430) metai, kai Lietuvos valstybė nuo Baltijos ir Juodosios jūros. Tuo metu prie bažnyčių ir vienuolynų atidaromos pradinės parapinės mokyklos. Taikos ir ramybės nebuvo, nes atrėmus kryžiuočių ir totorių-turkų veržimąsi, prasidėjo slavų ekspansija.
XVI a. Lietuvos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!