Viljamas Šekspyras (Renesansas, XVI a.)

Viljamas Šekspyras (Renesansas, XVI a.) Kūrybos temos  Tvarkos idėja  Žmogaus ir visuomenės netobulumas  Žmogaus santykis su kitu žmogumi  Gyvenimo prasmės paieškos  Gyvenimo pilnatvė  Mirtis/Netvarumas  Savęs paieška ir pažinimas  Laimės sąvoka/paieškos  Jausmo ir proto kova  Pasiaukojimas  Harmoningas pasaulis  Meilė  Žmogaus orumas  Individo maištas  Asmens vienišumas  Moters tema  Jauno žmogaus siekiai  Dramatiška pasirinkimo situacija  Liūdesio tema  Valdovo tema Meilės tema V. Šekspyro kūryboje Viljamas Šekspyras savo kūryboje meilę supranta kaip būtinybę siekiant gyvenimo pilnatvės. Iškilus Renesanso Epochos pabaigos kūrėjas šią temą paliečia tiek savo sonetuose, tiek garsiojetragedijoje „Hamletas“. Viljamo Šekspyro kūrimo metais Renesanso judėjimas priešinosi Viduramžių tamsumui, tad būdamas Renesanso atstovu, Šekspyras gilinosi į žmogų, jo jausmus, pavyzdžiui, meilę, kuri, kaip ir antikiniame mene, buvo vienas esminių jausmųRenesanse. Autoriaus kūryboje, o būtent sonetuose, yra pastebimos skirtingos meilės išraiškos: meilė moteriai ir draugiška meilė vyrui. Sonetuose lyrinis „aš“ labai gerbia ir myli savo draugą, aukština jį, laiko brangiausiu savo turtu: „Tu – mano karalienė ir karalius, lyg moteris tu širdį man žavi./<...> Tu - vyriškumo simbolis didingas, moteriškumo pažiba nauja. /<...> Nors vyras tu, bet moteriai sukurtas, patsai brangiausias mano laimės turtas!“ Manoma, kad Renesanso laikų humanistai, sekdami vadinamąja neoplatonizmo mokykla, vyrų draugystę laikė aukštesne jausmo pakopa negu vyro meilę moteriai. Tačiau Šekspyras nebuvo linkęs atmesti moters meilės grožio: „Lyg stebuklingam veidrody atgyja/ Vienoj tavy tiek bruožų mylimų/ Ir slaptą manomeilėskaraliją/ Visi tau atiduoda su džiaugsmu.“ Matome, kad lyrinis „aš“ yra įsimylėjęs moterį, yrapasiryžęs viską paaukoti dėl jos meilės: „Aukšta kilmė, žirgai ir sakalai/ Ko jie verti? Sutikčiau aš mielai/ Juos atiduot už tavo meilės gėrį.” Meilė neaplenkia ir kito Šekspyro herojaus - Hamleto. Jau pačiame pirmajame veiksme šia tema rezgamos intrigos: Hamletas bandė suartėti su mylimąja Ofelija, tačiau jos brolis Laertas norėjo to išvengti, įtikinėdamas seserį, kad iš Hamleto pusės jokios meilės nėra:„Dėl Hamleto, tai tu jo palankumą/ Laikyk tik kraujo žaidimu, tik forma.“ Galiausiai dramojejų meilė susiklosto tragiškai. Žuvo visi Hamleto tobulumo pavyzdžiai, dvasinės vertybės, jis tampa sugniuždytas pasaulio neteisybės, todėl ima nebetikėti ir mylimąja, matydamas, kad ji pasiduoda aplinkos blogiui – jis paneigia jųdviejų meilę: „Reikėjo netikėti

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!