Viešosios kalbos rengimo metodika

2.1. Pasirengimo kalbai būdai.................................................................................................7
2.2. Kalbos pateikimas..........................................................................................................12
2.3. Sėkmingas kalbos užbaigimas........................................................................................16
Išvados............................................................................................................................................17
Bibliografinių nuorodų sąrašas.................................................................................................18
ĮVADAS
Temos aktualumas. Kiekvieną savo gyvenimo dieną mes bendraujame, giname idėjas, prieštaraujame joms arba tiesiog jas perprantame. Kad ir kur būtume – namie, mokykloje, universitete, klube, sporto aikštelėje ar įstaigoje, - privalome bendrauti su aplinkiniais. Visais atvejais vienodai patraukiamas dėmesys, perteikiamos mintys ir siekiama trokštamų rezultatų. Dauguma iš mūsų kasdieniniame gyvenime visa tai darome gana sėkmingai. Tačiau kada tenka daryti pranešimą oficialiame susirinkime arba dar svarbiau – kai privalome grupei žmonių ką nors greitai išaiškinti, - kai kurie iš mūsų visai prarandame pasitikėjimą savimi. Todėl kiekvienas privalome išsiugdyti sugebėjimą dėstyti savo argumentus įtikinamai, tiksliai ir aiškiai. Todėl labai svarbu žinoti esminius viešojo pasisakymo bruožus, oficialios kalbos rengimo pagrindinius reikalavimus. Tik tokiu atveju galėsi dėstyti savo mintis ir pateikti informaciją sėkmingai ir taip efektyviai komunikuoti su aplinkiniais.
Tyrimo tikslas − išanalizuoti viešosios kalbos rengimo ir pristatymo metodus.
Tyrimo objektas − viešojo kalba.
Tyrimo dalykas − viešosios kalbos rengimo metodika.
Tyrimo uždaviniai:
1. Apibūdinti viešosios kalbos sampratą bei tipologiją.
2. Išanalizuoti viešosios kalbos rengimo ir pristatymo metodus, atskleidžiant pasirengimo kalbai būdus, kalbos pateikimą ir aplinkybes, sąlygojančias sėkmingą kalbos užbaigimą.
Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė.
1. Viešosios kalbos samprata ir tipologija
Viešąjį kalbėjimą galima apibūdinti kaip oratoriaus monologą tam tikra tema, skirtą iš anksto organizuotai klausytojų grupei, su kuria kontaktuojama tiesiogiai tam tikra proga, konkrečioje vietoje ir nustatytu laiku.
Viešąją kalbą sakantis asmuo siekia konkrečių tikslų, pagal kuriuos kalbą galima suskirstyti į:
1. Informacinę − kalbą, kurios tikslas yra suteikti tam tikrą papildomą informaciją klausytojams, informuoti, išaiškinti, įrodyti, pranešti, supažindinti, išmokyti, skleisti mokslines ir pedagogines žinias, patarti ir t.t. Pagrindiniai informacinės kalbos bruožai – racionalumas, nuoseklumas ir argumentavimo griežtumas. Šioje kalboje galima aptikti įtikinimo elementų, kurie grindžiami loginiais argumentais – faktais, dokumentais, statistiniais duomenimis, citatomis ir pan.
2. Apeliacinę − kalbą, kurios tikslas yra įtikinti klausytoją, palenkti jį į savo pusę, paskatinti jį tam tikram poelgiui....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!