Funkciniai kalbos stiliai

Mūsų laikais labiausiai paplitęs kalbos stilių skirstymas pagal vartojimo sferas bei atliekamas funkcijas; dėl pastarojo kriterijaus tie stiliai ir vadinami funkciniais. Jų paprastai nurodoma penki: buitinis, meninis, mokslinis ir publicistinis. Stiliai smulkiau skaidomi į postilius, o šie į žanrų stilius.
Funkcinis stilius yra istoriškai susiformavusi bendrinės kalbos atmaina, kurios stilistines ypatybes ir kalbos priemones lemia kalbos vartojimo sritis, turinys ir funkcijos. Taigi funkciniam stiliui apibūdinti svarbūs 5 požymiia: 1) kalbos vartojimo sritis, 2) turinys, 3) kalbėjimo akto (teksto) funkcijos, 4) stilistinės ypatybės, 5) kalbos priemonės.
1. Kalbos vartojimo sritys (sferos) skirstomos pagal visuomenės veiklos rūšis bei visuomenines sąmonės formas. Visų pirma matyti dvi didelės kalbos sferos: meninės ir nemeninės (paprastosios, praktinės) kalbos. Pastarąją vėl skiriame į dvi sferas: buitinę ir dalykinę. Dalykinėje sferoje ryškiausios yra mokslinė ir administracinė sferos. Meninės ir nemeninės sferų sandūroje (arčiau pastarosios) susidarė publicistikos sfera.
2. Su kiekviena kalbos vartojimo sritimi yra susijęs atitinkamas turinys, jis irgi veikia stilių, primeta, leidžia arba atmeta tam tikras raiškos priemones. Stilius yra santykis su turiniu, turinio aspektas, suteikiantis savitą įkūnijimą.
3. Iš kalbos funkcijų stilistikai svarbiausia komunikacinė. Skiriamos kelios jos atmainos (dalinės funkcijos): bendravimo, pranešimo ir poveikio; dalinės funkcijos gali reikštis ir skyrium, ir kartu, glaudžiai susijusios. Poveikio sąvokos aspektai: estetinis poveikis, agitacija, valdymas ir kt. mokslinis stilius atlieka dalykinio pranešimo funkciją, buitinis – paprasto bendravimo, meninis – estetinio poveikio, publicistinis – pranešimo ir agitacijos, administracinis – dalykinio pranešimo ir valdymo.
4. Stilistinės ypatybės yra teksto kalbos bruožai, skiriami pagal jos santykį su įvairiais kalbėjimo akto veiksniais: aiškumas, tikslumas, glaustumas, abstraktumas, konkretumas, objektyvumas, subjektyvumas, emocingumas, vaizdingumas ir kt. visuotinai priimtos tų ypatybių klasifikacijos nėra, jos dažnai grupuojamos priešpriešiais poromis, pvz.: glaustumas / ištęstumas, abstraktumas / konkretumas, dinamiškumas / statiškumas ir pan. Kartodamosi tam tikro stiliaus tekstuose, tos ypatybės tampa skiriamaisiais funkcinių stilių bruožais. Kiekvienas funkcinis stilius gali būti apibūdintas keliomis pagrindinėmis stilistinėmis yparybėmis.
5. Kalbos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!