Viešojo administravimo institucijų efektyvumo problemos

2. Osborn D., “Administrative behaviour; Psychology of administrative decisions” New York: Basic books, 2000.
Todėl darbas nukrypsta nuo tradiconės lietuviškosios viešojo administravimo mokslo kocepcijos. Jame autorius daugiau skiria dėmesį viešojo administravimo valdymo teorijos praktiniams aspektams, bet kartu ir stengiasi įrėminti bei pagrįsti praktinius dalykus bendrą mokslinę teorija.
Viešojo administravimo institucijų efektyvumo problemos.
Esminė sąlyga, garantuojanti kiekvienos viešojo administravimo sistemos tobulinimą, yra sugebėjimas tinkamai diagnozuoti ir kryptingai spręsti svarbiausias viešojo administravimo problemas. Tai reiškia kad viešojo administravimo teorijos problemų diagnostika ir sprendimas gali būti traktuojami kaip aktuali ir svarbi visos viešojo administravimo sistemos formavimo ir modernizavimo kryptis.
Struktūros optimizavimo problema.
1. Valstybinės valdžios ir valdymo bei savivaldos posistemės, įskaitant tiek centrinės, tiek ir regionines valdymo ir savivaldos struktūras,
2. socialinę, kultūrinę, teisinę ir ekonominę visuomenės raidą aprūpinančios organizacinės struktūros, veikiančios kultūros ir žiniasklaidos, švietimo, mokslo ir studijų, socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos, teisėsaugos, teisėtvarkos, valstybės apsaugos srityse.
Kiekviena posistemė valstybės bei visuomenės mastu pasižymi šiomis ypatybėmis:
1. funkcijos valstybėje ir visuomenėje, kuriuos parodo kiekvienos posistemės paskirtį, tikslus, uždavinius, atsakomybę bei įsipareigojimus,
2. potencialas, kuris parodo atitinkamose posistemėse sukoncentruotą galią bei galimybes daryti poveikį valstybės bei visuomenės raidai ir nusako atitinkamų struktūrų dispozicijoje esančius žmogiškuosius, finansinius, materialinius ir kitokius išteklius.
3. išoriniai ryšiai, parodantys kiekvienos posistemės sąveika ir santykius su socialine, ekonomine, informacine ir kitokio pobūdžio aplinka.
Viešojo administravimo sistemai būdingas funkcijų, potencialo, hierarchinių struktūrų bei išorini ryšių tarpusavio sąveika ir adekvatumas, parodantys jos veiksmingumą.
Viešojo administravimo institucija kurioje būtų užtikrinta vidinė harmonija, gali būti traktuojama kaip optimali. Esminiai optimalios viešojo administravimo institucijos požymiai yra šie:
1. įvairių viešojo administravimo tarpusavio ryšių ir funkcijų suderinimas, garantuojantys šių funkcijų kompozicijų įvairiapusiškumą ir kompleksiškumą,
2. racionali išorinių ryšių kompozicija, garantuojanti tinkamus santykius su valstybe bei visuomene.
Viešojo administravimo problemų sprendimas minėtais ir kitais aspektais leidžia įvairiapusiškai tobulinti ir optimizuoti visą sistemą. Kartu pažymėtina ir tai, kad viešojo administravimo sistemos struktūrų apibrėžimas ir optimizavimas reikalauja suvokti ir spręsti daugybę problemų, susijusių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!