Viešbučio telekomunikacijų tinklo modernizavimo projektas

Įvadas Darbo aktualumas. Įvertinus esamą viešbučio telekomunikacijų tinklo infrastruktūrą, viešbučio vartotojų pobūdį, jų kiekį, taip pat poreikį telekomunikacinėms paslaugoms, pagrįsti tinklo modernizacijos būtinybę. Darbo objektas. Viešbučio telekomunikacijų tinklo modernizavimo projekto pagrindimas. Darbo tikslas. Išanalizuoti veiksnius darančius įtaka viešbučio telekomunikacijų tinklo modernizavimo projektui. Darbo uždaviniai: 1. Viešbučio paslaugų analizė. 2. Laidinių bei bevielių LAN tinklų technologijų balso, vaizdo ir duomenų perdavimui analizė (standartai, topologijos ir pan.). 1. viešbučio tinklo valdymo sistemų analizė. 2. LAN srautų įvertinimas (pagal užduoties analizėje suformuluotą poreikį paslaugoms). 3. Reikiamos viešbučio tinklo topologijos, funkcinių mazgų parinkimas. 4. Konkrečios viešbučio įrangos pasirinkimas. 1.Viešbučio telekomunikacijų tinklo modernizavimo projekto pagrindimas 1.1. Viešbučio telekomunikacijų tinklo modernizavimo prielaidos Preliminariais Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, 2010 m. ketvirtąjį ketvirtį augo investicijos į elektroninių ryšių tinklo infrastruktūrą. Per 2010 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2010 m. trečiuoju ketvirčiu, investicijos išaugo daugiau kaip 2 kartus ir sudarė 142,7 mln. litų, o palyginti su 2009 m. trečiuoju ketvirčiu, jos išaugo taip pat 2 kartus. 2010 m. ketvirtąjį ketvirtį elektroninių ryšių rinka (vertinant pagal pajamas iš fiksuotojo telefono ryšio tinklo ir viešbučio paslaugų, judriojo telefono ryšio tinklo ir viešbučio paslaugų, skirtųjų linijų viešbučio paslaugų, interneto prieigos bei kitų duomenų perdavimo viešbučio paslaugų, fizinių šviesolaidinių (optinių) linijų skaidulų, televizijos viešbučio paslaugų, radijo ir televizijos programų siuntimo viešbučio paslaugų teikimo, laidinio radijo veiklos bei iš elektroninių ryšių tinklų sujungimo), palyginti su 2010 m. trečiuoju ketvirčiu, sumažėjo 4,6 proc. ir sudarė apie 629,0 mln. litų. Palyginti su atitinkamu 2009 m. laikotarpiu, elektroninių ryšių rinka sumažėjo 10 procentų. 2010 m. ketvirtojo ketvirčio pabaigoje, palyginti su 2010 m. trečiuoju ketvirčiu, interneto prieigos viešbučio paslaugų abonentų, naudojančių plačiajuosčio ryšio technologijas, skaičius išaugo apie 3 proc., o per metus − 11 proc., ir sudarė apie 878 tūkstančius. Į interneto prieigos abonentų skaičių įtraukti ir abonentai, prisijungę prie interneto per judriojo ryšio tinklus naudodami kompiuterį, kurių skaičius per ketvirtį išaugo daugiau kaip 4 proc. ir sudarė 194 tūkstančius. Abonentų, naudojančių fiksuotas plačiajuosčio ryšio technologijas, skaičius per ketvirtį augo apie 3 proc. ir 2010 m. ketvirtojo ketvirčio pabaigoje sudarė 684 tūkstančius. Plačiajuosčio ryšio skvarba 2010 m. ketvirtojo ketvirčio pabaigoje pasiekė 27,1 procento. Per ketvirtį ji išaugo 0,9, per metus – 3,3 procentinio punkto. Pajamos, gautos už mažmeninių interneto prieigos viešbučio paslaugų per plačiajuostę prieigą teikimą, 2010 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2010 m. trečiuoju ketvirčiu, sumažėjo 1 proc. ir sudarė 90,7 mln. litų, įskaitant 17,1 mln. litų pajamas, gautas iš abonentų, prisijungusių judriuoju telefono ryšio tinklu. Skaičius abonentų, kurie naudojasi mokamos skaitmeninės televizijos paslaugomis, 2010 m. ketvirtąjį ketvirtį išaugo 7,2 proc. ir ketvirčio pabaigoje sudarė 278,7 tūkst. (įskaitant, 65,4 tūkst. – kabelinės ir mikrobangų daugiakanalės televizijos tinklais, 70,7 tūkst. – televizijos, naudojant IP technologijas (IPTV), 63,7 tūkst. − skaitmeninės antžeminės televizijos (DVB-T) viešbučio paslaugų, 78,9 tūkst. − palydovinės televizijos). Per metus bendras mokamos skaitmeninės televizijos abonentų skaičius išaugo 23 procentais. Pajamos, gautos už skaitmeninės televizijos viešbučio paslaugų teikimą, palyginti su 2010 m. trečiuoju ketvirčiu, išaugo 7 proc. ir sudarė apie 23,8 mln. litų. Viešųjų judriojo telefono ryšio viešbučio paslaugų aktyvių abonentų (t. y. naudojamų aktyvių SIM kortelių) skaičius per 2010 m. ketvirtąjį ketvirtį beveik nepakito (sumažėjo 0,1 proc.) ir buvo 4,89 mln. Judriojo telefono ryšio skvarba 2010 m. ketvirtojo ketvirčio pabaigoje buvo 150,7 proc. (išaugo 0,6 procentinio punkto, palyginti su praeitu ketvirčiu). Abonentų, kurie naudojasi UMTS (trečiosios kartos viešojo judriojo telefono ryšio tinklo) paslaugomis skaičius išaugo 6 proc. ir sudarė 673 tūkst. (14 proc. bendro aktyvių judriojo telefono ryšio abonentų skaičiaus). Pajamos iš viešojo judriojo telefono ryšio tinklo ir viešbučio paslaugų teikimo 2010 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2010 m. trečiuoju ketvirčiu, sumažėjo 6 proc. ir sudarė 239,5 mln. litų, tarp jų – 5,4 mln. litų viešbučio paslaugų teikėjų, neturinčių savo tinklo, pajamos (palyginti su praeitu ketvirčiu, išaugo 1 proc.). Pokalbių, inicijuotų viešuosiuose judriojo telefono ryšio operatorių tinkluose, trukmė per 2010 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2010 m. trečiuoju ketvirčiu, išaugo 1,5 proc., o palyginti su 2009 m. ketvirtuoju ketvirčiu, − 15 proc., ir sudarė apie 1768 mln. minučių. Palyginti su praeitu ketvirčiu, 0,3 proc. išaugo išsiunčiamų SMS žinučių skaičius (iki 2030 mln. SMS), išsiunčiamų vaizdo žinučių (MMS) skaičius sumažėjo 24 proc. (iki 1,3 mln. MMS). Palyginti su 2009 m. trečiuoju ketvirčiu, išsiųstų SMS skaičius sumažėjo 19 proc., išsiųstų MMS skaičius − 28 proc. Judriojo telefono ryšio tinklais teikiamų duomenų perdavimo viešbučio paslaugų (GPRS ir EDGE ir (ar) UMTS) naudojimas (išsiųstų ir priimtų duomenų kiekis), palyginti su 2010 m. trečiuoju ketvirčiu, išaugo 29 proc., palyginti su 2009 m. ketvirtuoju ketvirčiu − išaugo 77 proc., ir sudarė 1362 mln. megabaitų. Palyginti su 2010 m. trečiuoju ketvirčiu, fiksuotojo telefono ryšio viešbučio paslaugų abonentų skaičius sumažėjo 1 proc. ir sudarė 754 tūkstančius. Bendros pajamos iš viešųjų fiksuotojo telefono ryšio tinklų ir viešbučio paslaugų teikimo, gautos per 2010 m. ketvirtąjį ketvirtį, sumažėjo 1 proc. ir sudarė 73,4 mln. litų. Pokalbių, inicijuotų viešuosiuose fiksuotojo telefono ryšio operatorių tinkluose, trukmė 2010 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su praeitu ketvirčiu, išaugo 13 proc. ir sudarė apie 391 mln. minučių. Iki 2010 m. ketvirtojo ketvirčio pabaigos numerio perkeliamumo paslauga pasinaudojo 552,9 tūkst. judriojo telefono ryšio abonentų (11,3 proc. aktyvių judriojo telefono ryšio abonentų skaičiaus), 2010 m. ketvirtąjį ketvirtį buvo perkelta 33,4 tūkst. numerių − 1,5 proc. daugiau negu per 2010 m. trečiajį ketvirtį. Iki 2010 m. ketvirtojo ketvirčio pabaigos numerio perkeliamumo paslauga pasinaudojo 16,8 tūkst. fiksuotojo telefono ryšio abonentų (2,2 proc. bendro fiksuotojo telefono ryšio abonentų skaičiaus), ketvirtąjį ketvirtį buvo perkelta 1,15 tūkst. fiksuotojo telefono ryšio numerių − 4,9 proc. daugiau negu 2010 m. antrąjį ketvirtį. 2010 m. ketvirtąjį ketvirtį Lietuvos judriojo telefono ryšio operatoriai gavo leidimus naudoti (arba užregistravo) 56 GSM/DCS judriojo radijo ryšio bazines stotis ir 124 UMTS bazines stotis. Įskaitant naujas stotis, 2010 m. gruodžio 31 d. buvo išduoti leidimai naudoti 2986 GSM/DCS judriųjų radijo ryšio bazines stotis ir užregistruotos 1076 UMTS bazinės stotys. Per metus GSM/DSC judriojo radijo ryšio bazinių stočių skaičius išaugo 5,3 proc., UMTS bazinių stočių skaičius – 19,2 procento. Pagrindinės turistų kelionės vietos yra Europa, kuri užima 57,8 proc. pasaulio tarptautinio atvykstamojo turizmo rinkos, bei Amerika – 18,5 proc. Viena iš sparčiausiai augančių pasaulio turizmo rinkų tebėra Rytų Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas, užimantis 16 proc. Europa unikali savo turizmo objektų ir produktų diferenciacija, kultūriniu ir istoriniu kiekvienos valstybės išskirtinumu. Vidutinis turizmo sektoriaus indėlis į BVP yra 5 proc. (Lietuvoje preliminariais apskaičiavimais 4 proc.), o ES šalių narių – iki 8 proc. Remiantis Pasaulio turizmo organizacijos prognozėmis ir vizija iki 2020 m., Europos turizmo rinkos dalis turėtų sumažėti nuo 58 proc. iki 47 proc., tačiau bendras tarptautinio atvykstamojo turizmo vidutinis augimo tempas išsilaikys 3,1 proc. iki 2020 (numatoma 717 mln. turistų). 2008–2020 m. Centrinės ir Rytų Europos regionui teks apie 223 mln. atvykstančiųjų. Taigi vidutinis augimo tempas bus 4,4 proc. Europos regiono Vakarų ir Pietų subregionai 2009 m. atitinkamai užėmė 20,3 proc. ir 18,1 proc., Centrinė ir Rytų Europa 11 proc. tarptautinio atvykstamojo turizmo rinkos. Šio turizmo srautai jau 2009 m. padidėjo tokiose Centrinės ir Rytų Europos subregiono šalyse kaip Slovėnija (23 proc.), Jugoslavijos Respublika (24 proc.), Bosnija ir Hercegovina (24 proc.), Rusija (15 proc.), Prekių ir viešbučio paslaugų eksportas pasaulyje Bilijonai JAV dol. Procentai Turizmas 555 8,1 pajamos iš tarptautinio turizmo 455 6,6 pajamos iš tarptautinio keleivių pervežimo 100 1,1 Automobilių pramonė 549 8,0 Chemijos produktai 526 7,6 Maisto produktai 437 6,3 Naftos produktai 401 5,8 Kompiuteriai ir įrengimai 394 5,7 Tekstilės gaminiai 334 4,8 Telekomunikacijos produktai 289 4,2 Iškasenos išskyrus naftą 155 2,3 Geležies ir plieno gaminiai 126 1,8 Kita 2569 54,6 Iš viso 6890 100 Airija (15 proc.), Suomija (10 proc.) ir Estija (16 proc.). (Į Estiją 2009 m. atvyko 4 proc. daugiau turistų nei 2008 m., o į Lietuvą 2010 m. tik 2,5 proc.). Pasaulio turizmo rinkų augimui įtakos turi ir demografiniai veiksniai, ypač laisvalaikio ir poilsio pasiskirstymui. Tai skatins turizmo diferenciaciją, kokybės ir (ar) kainos subalansavimą kaip pagrindinius konkurencingumo veiksnius. Turizmo augimo tendencijoms turi įtakos demografiškai auganti rinka – tai subrendę keliautojai, 55 metų ir vyresni bei 20–34 metų žmonės. Dėl laiko ir pinigų apribojimų dažnės trumpos arba savaitgalio kelionės. Iki 15 proc. padaugės tolimų kelionių (1995–2009 m. jos sudarė 12 proc.). Kelionė patenkina aktyvios veiklos, pramogų ir savišvietos poreikius. 1.2.Esamos turizmo situacijos analizė Turizmo srautai ir pagrindiniai segmentai. Remiantis statistiniais duomenimis lankytojų srautas, 2006–2008 m. į Lietuvą nuolat didėjęs, 2009 m., palyginti su 2008 m., sumažėjo 362 tūkst. žmonių. Tai lėmė 20,2 proc. sumažėjęs turistų srautas iš NVS šalių. Preliminariais statistiniais duomenimis, 2010 m. užsieniečių į Lietuvą atvyko 4,2 mln., t.y. 2,5 proc. daugiau nei 2009 m., o turistų atitinkamai 1,24 mln., arba 15 proc. daugiau kaip 2009 m. (2 lent.). 2009 m. 73,5 proc. visų atvykusiųjų buvo vienadieniai lankytojai, kurių apie 50 proc. vyko tranzitu ir tik trumpam buvo apsistoję Lietuvoje. 2010 m. vienadienių lankytojų skaičius bendrame atvykusiųjų į šalį skaičiuje sumažėjo 3,5 proc. Palyginti su Estija, 2009 m. turistų ir vienadienių lankytojų pasiskirstymas buvo atitinkamai 37,5 proc. ir 62,5 proc. Vertinant 2009–2010 m. atvykusių turistų ir lankytojų srautus, galima pastebėti ir teigiamų poslinkių. Pastaraisiais metais padaugėjo svečių iš Lenkijos, Vokietijos bei Skandinavijos šalių. 2010 m. daugiausia lankytojų (1,34 mln.) sulaukta iš Latvijos, mažiau iš Rusijos (1,18 mln.), Baltarusijos (640 tūkst.), Lenkijos (275 tūkst.), Estijos (232 tūkst.), Vokietijos (117 tūkst.). 2010 m., palyginti su 2009 m., labai padaugėjo lankytojų iš Centrinės Europos šalių (24 proc.), Azijos šalių (26 proc.), JAV (20 proc.), Italijos (34 proc.), Norvegijos (42 proc.). Tai rodo, kad ir ateityje į Lietuvą daugiausia atvyks svečių iš kaimyninių šalių, nors pamažu Lietuvą atranda Skandinavijos, Vakarų Europos, Azijos ir kitų šalių turistai. Nors Baltijos regionas priklauso tai pačiai turistinei rinkai, akivaizdžiai 2 lentelė. Atvykusių į Lietuvą užsieniečių skaičius 2006–2010 m. Lankytojai Metai Palyginti su praėjusiais metais, padidėjo arba sumažėjo 2006 2007 2008 2009 2010* 2007 2008 2009 2010 tūkstančiais procentais Turistai (nakvojusieji lankytojai) 1012 1416 1422 1083 1241 40 0,4 –24 14,5 Vienadieniai lankytojai 2690 2871 3032 3009 2954 6,7 5,6 -0,76 –1,83 Iš viso lankytojų 3702 4287 4454 4092 4195 15,8 3,9 -8,1 2,5 Šaltinis: „Turizmas Lietuvoje“, 2010 m., *Valstybinio turizmo departamento duomenys. skiriasi jų procentinis pasiskirstymas: didžioji dalis atvykstančių į Estiją yra Suomijos gyventojai (58 proc. visų atvykusių), labai padaugėjo lankytojų iš JAV (52 proc.), Lenkijos (26 proc.), Vokietijos (20 proc.), Azijos ir Centrinės Europos šalių. Tai lėmė artima Suomijos kaimynystė ir geras šalies pasiekiamumas jūrų keliais, o tai yra vienas iš pagrindinių Lietuvos trūkumų. Lietuvos turizmo statistiniai duomenys rodo, kad svarbiausios potencialios užsienio rinkos yra NVS ir Skandinavijos šalys, Vokietija, Lenkija. Apgyvendinimo bazė. Apgyvendinimo įmonių veikla ir suteiktų nakvynių skaičius ypač reikšmingas vertinant turistų išlaidas, jų buvimo trukmę šalyje. Remiantis turistų išlaidų struktūra, daugiausia išlaidų skiriama apgyvendinimo bei maitinimo paslaugoms, kita dalis – transportui, pirkiniams, suvenyrams ir pan. Taigi nuo turisto buvimo trukmės šalyje priklauso maitinimo ir apgyvendinimo paslaugas teikiančių įmonių pajamos. Svarbus ekonomine ir praktine prasme atvykusių į Lietuvą turistų nakvynių skaičius (3 lent.). Remiantis 2 lentelėje pateiktais duomenimis, matyti, kad užsieniečių ir Lietuvos gyventojų nakvynių pasiskirstymas nagrinėjamu laikotarpiu apgyvendinimo įmonėse turi tendenciją mažėti, tačiau rodiklių pokytis atskirais metais nėra žymus. Buvimo šalyje ir apgyvendinimo įmonėse trukmė mažėja dėl kelių priežasčių: • atvykstantys verslo ar kitais dalykiniais tikslais turistai dažniausiai apsistoja 1–2 paroms; • nemaža atvykusių turistų iš Vakarų ir Rytų Europos šalių nakvoja pas draugus, pažįstamus arba privačius asmenis, teikiančius apgyvendinimo paslaugas (remiantis Lietuvos turizmo departamento vykdomų atrankinių apklausų duomenimis); • atvykstantys į Lietuvą poilsio pažintiniais tikslais Lietuvą priskiria Baltijos regionui ir vyksta į gretimas šalis Latviją, Estiją, NVS; • siauras turizmo viešbučio paslaugų (ypač poilsio ir pramogų) asortimentas. 3 lentelė. Turistų nakvynių skaičius apgyvendinimo įmonėse 2006–2010 m. Nakvynės ir buvimo trukmė Metai 2010 m., palyginti su 2006 m., proc. 2006 2007 2008 2009 2010 Užsieniečių ir Lietuvos gyventojų nakvynių skaičius tūkst. 4312 4871 4477 3816 3827 88,8 Užsieniečiams suteikta nakvynių tūkst. 1391 1660 1589 1536 1594 114,6 Dalis bendrame skaičiuje proc. 32,3 34,1 35,5 40,3 41,7 Lietuviams suteikta nakvynių tūkst. 2921 3211 2888 2280 2233 76,4 Dalis bendrame skaičiuje proc. 67,7 65,9 64,5 59,7 58,3 4 lentelė. Apgyvendinimo įmonių veiklos duomenys Apgyvendinimo įmonių veikla 2006 2007 2008 2009 Įmonių skaičius vnt. 503 512 542 525 viešbučių ir motelių proc. 36,2 39,2 40,8 43,2 kitų apgyvendinimo įmonių* proc. 57,6 54,5 52,6 49,7 specializuotų įmonių** proc. 6,2 6,3 6,6 6,3 Apgyvendinta svečių tūkst. 677,3 706,8 677,7 633,6 viešbučiuose ir moteliuose proc. 60 63 59 63 kitose apgyvendinimo įmonėse proc. 24 22 23 20 specializuotose įmonėse proc. 16 15 18 16 *Kitos apgyvendinimo įmonės: poilsio įstaigos, kempingai, turistinės bazės, nakvynės namai. **Specializuotos įmonės: sveikatingumo ir konferencijų centrai. Be to, šiuolaikinis turistas pagal pasaulio ir ES turistų elgsenos tyrimus yra lankstesnis, neapsistojantis ilgai vienoje vietoje, siekiantis viešbučio paslaugų ir kelionės vietų įvairovės. 2 pav. duomenys rodo teigiamus poslinkius – daugiau užsieniečių nakvoja šalies apgyvendinimo įmonėse. 2009 m., palyginti su 2008 m., atitinkamai viešbučiuose ir svečių namuose užsieniečių (253 tūkst.) apsistojo 3,2 proc. daugiau, nors nakvynių skaičius sumažėjo 3,6 proc., t. y. nuo 2,4 iki 2,3 nakvynės vienam užsieniečiui. Apnakvintų Lietuvos gyventojų sumažėjo 13,2 proc. (334 tūkst.), o nakvynių skaičius 23 proc., buvimo trukmė nuo 6,7 iki 6 nakvynių. Teigiama tendencija yra ta, kad vis daugiau turistų (63 proc.) pasirenka viešbučius ir motelius. Lietuvoje daugėjant Europos lygio viešbučių, motelių, tikimasi, kad juos pasirinks dar didesnė užsienio turistų dalis, nes dėl menkai išplėtotos specializuotos apgyvendinimo materialinės bazės (kempingų, poilsio įstaigų) tiek kiekybiniu, tiek kokybiniu požiūriu atvykstantieji juos renkasi vis rečiau. Be to, siekiant sustiprinti turizmo konkurencingumą, gerinti turizmo viešbučio paslaugų infrastruktūros paslaugas bei kurti laisvalaikio ir pramogų paslaugas, reikia investicijų. Remiantis Valstybinio turizmo departamento statistiniais duomenimis, 2009 m. 1 sausio d. investicijos į viešbučius ir restoranus siekė 48 mln. litų, t.y. 17 proc. mažiau nei 2007 m., bei sudaro tik 0,8 proc. visų Lietuvos investicijų. Nors duomenų apie investicijas į kitus turizmo verslo sektorius nėra, bet iš investicijų į viešbučius ir restoranus galima teigti, jog investicijos į turizmo verslą kol kas nepakankamos ir yra viena iš kliūčių plėtojant turizmą Lietuvoje. Vietinio turizmo augimo ar mažėjimo tendenciją sudėtinga įvertinti, nes bendruomenės dalis (14–16 proc.) gyvena žemiau skurdo ribos, viešbučio paslaugų kainos neatitinka viduriniojo sluoksnio ir inteligentijos atlyginimų. Taip pat nėra reikiamos informacijos bei organizacinės struktūros, remiančios šios turizmo formos plėtotę. Tačiau pastaruoju metu kaimo turizmas plėtojasi gana sparčiai, o jo galimybės yra didžiulės dėl turizmo rinkų, demografinių veiksnių bei susidomėjimo lietuviškąja kultūra ir tradicijomis. Persiorientuojant žemės ūkiui į viešbučio paslaugų sritį, ieškant alternatyvių veiklos sričių bei Kaimo turizmo asociacijos duomenimis, kiekvienais metais daugėja kaimo turizmo sodybų, o 2010 m. jose buvo aptarnauta 67 tūkst. turistų. Kaimo turizmo plėtojimas sukuria naujų darbo vietų kaimo gyvenvietėse. Be to, Pasaulio turizmo organizacija prognozuoja, kad 2020 m. ekologinis turizmas padidės 25–30 proc., o kultūrinis 10–15 proc. Galima tikėtis, kad susidomėjimas šiuo turizmu Lietuvoje didės dėl spartaus turizmo kultūrinių išteklių, kaimo turizmo viešbučio paslaugų plėtojimosi, žemės ūkio persiorientavimo į ekologiškų produktų auginimą. Taip pat prognozuojamas susidomėjimas turizmu, susijusiu su teminių parkų, pramogų centrų lankymu. Pajamų ir išlaidų balansas. Lietuvos banko duomenimis, pajamų ir išlaidų balanse kelionių paslaugos apskaičiuojamos, remiantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis apie laikinai į Lietuvą atvykusių užsieniečių ir laikinai iš Lietuvos išvykusių Lietuvos gyventojų skaičių bei Lietuvos valstybinio turizmo departamento 2009 m. atliktos atrankinės apklausos duomenimis apie turistų vidutines dienos išlaidas, vidutinę buvimo Lietuvoje trukmę, vienadienius lankytojus (žr. 4 pav. ir 5 lent.). Iš 3 pav. matome, kad pajamos iš tarptautinio atvykstamojo turizmo tiesiogiai priklauso nuo atvykstančiųjų į Lietuvą lankytojų skaičiaus. 2009 m. pajamos, gautos už kelionių paslaugas, sudarė 1,6 mlrd. litų, arba 37 proc. viso viešbučio paslaugų eksporto. Kelionių išlaidos 2009 m. siekė 1,0 mlrd. litų, arba 37,3 proc. viso viešbučio paslaugų importo. 2009 m. kelionių viešbučio paslaugų eksportas sumažėjo 28,9 proc., o importas 25,8 proc. 2010 m., palyginti su 2009 m., 3 pav. Pajamos iš tarptautinio turizmo ir lankytojų skaičius 2006–2010 m. 5 lentelė. Tarptautinio turizmo pajamos ir išlaidos mln. Lt Tarptautinis turizmas Metai Palyginti su praėjusiais metais proc. 2006 2007 2008 2009 2010 2007 2008 2009 2010 Pajamos mln.Lt 1438 1838 2202 1565 1575 128 120 71,1 100,6 Išlaidos mln. Lt 1110 1169 1364 1012 950 105 117 74,2 93,9 Balansas 328 669 838 553 625 204 125,3 66 113 padaugėjus lankytojų 2,5 proc., tarptautinio turizmo ir keleivių pervežimo pajamos padidėjo. 2006–2010 m. turistų padaugėjo 23 proc. Taigi tarp lankytojų skaičiaus ir tarptautinio turizmo pajamų kitimo yra tiesioginė priklausomybė. Šių dviejų rodiklių pokyčiams turi įtakos ir turistų buvimo trukmė šalyje, kuri kiekvienais metais turi tendenciją mažėti (4 ir 5 pav.) Lietuvos banko duomenimis, 2009 m. turizmo pajamos iš atvykstamojo turizmo įskaitant Lietuvos vežėjų suteiktas paslaugas nerezidentams, palyginti su 2008 m., sumažėjo 38 proc. ir sudarė 1719 mln. Lt. Lietuvos gyventojų išlaidos išvykstamajam turizmui nebuvo tokios didelės ir įskaitant užsienio vežėjų suteiktas paslaugas, siekė 1045 mln. Lt. Per metus šios išlaidos sumažėjo 34 proc. Tačiau balansas išlieka teigiamas. 5 pav. Užsieniečių skaičiaus ir tarptautinių pajamų kitimas 2007–2010* m. • 1.3. Turizmo plėtotės prielaidos Lietuvoje • Socialinės ir ekonominės prielaidos. Lietuvos ekonomikos plėtotė bei socialinės sąlygos lemia užsienio ir vidaus turizmo srautų augimą. Dinamiškai besivystantis ūkis sąlygoja naujų verslo galimybių atsiradimą ir atitinkamai turistų, atvykstančių verslo reikalais daugėjimą. Vidaus turizmą skatina augančios verslo bei gyventojų pajamos. Pagrindinės socialinės ir ekonominės turizmo plėtotės Lietuvoje prielaidos. • Makroekonominės situacijos stabilumas bei ekonominis augimas. Spartėja šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas, mažėja infliacija. • Užsienio investicijų daugėjimas. Ypač svarbus ES struktūrinių fondų įsisavinimo efektyvumas. • Lietuvos užsienio prekybos didėjimas. Plečiasi Lietuvos firmų ryšiai su užsienio kompanijomis, o dėl to plečiasi verslas. • Pragyvenimo lygio augimas Lietuvoje bei perkamosios galios didėjimas. Ši tendencija turi didelę įtaką vietinio turizmo vystymuisi. Svarbios ir kitos turizmo verslo plėtotės Lietuvoje prielaidos. • Patogi geografinė padėtis. Lietuvos teritorija yra Europos žemyno viduryje. Tai patogi geografinė padėtis turizmo vystymui. Ypač svarbu tai, kad šalį galima pasiekti įvairiomis transporto priemonėmis. • Turizmo išteklių gausa. Kurortai bei gamtiniai kompleksai, pajūrio zona, kultūros paveldo objektų bei kitų kultūrinio turizmo objektų (muziejų, teatrų, renginių) gausa sudaro prielaidas plėtoti įvairių rūšių turizmą. • Etninių grupių susidomėjimas Lietuva. Nemaža lietuvių gyvena įvairiose pasaulio šalyse, taip pat egzistuoja ir kitų šalių piliečių istorinis susidomėjimas Lietuva. • Gerėjantis Lietuvos šalies bei Lietuvos turizmo tarptautinis įvaizdis. Daugelį metų Lietuva buvo uždara šalis, todėl dabar ji tampa savotišku atradimu turistams, kuriuos traukia šalies gamta, kultūra ir net socializmo palikimas, ypač iš Rytų ir Pietryčių Azijos regionų. • Logistinės prielaidos • Transporto sistema. Viena iš svarbiausių turizmo plėtojimo prielaidų Lietuvoje yra šalies pasiekiamumas įvairiomis transporto priemonėmis bei pakankamai gera transporto sistema. Šalies transporto sistema, kurią sudaro geležinkeliai, keliai, vandens ir oro transportas, nebepatenkina vis didėjančios tranzito ir kitų transporto viešbučio paslaugų paklausos. Dėl savo geografinės padėties Lietuva yra viena iš tranzitinių šalių tarp Vakarų Europos ir NVS šalių. Du tarptautiniai transporto koridoriai, kertantys Lietuvos teritoriją, turi prioritetinę reikšmę visos Europos transporto tinklų sistemoje: tai Šiaurės–Pietų krypties koridorius (automobilių kelias VIA BALTICA ir geležinkelio linija Talinas–Varšuva) ir Rytų–Vakarų krypties koridorius (Kijevas–Klaipėda, su atšaka Kaunas–Kaliningradas). Ne mažiau svarbus transporto koridorius Vakarų (Šiaurės) Europa – Rusija. Lietuvos transporto sistema integruojasi į Vakarų Europos transporto infrastruktūros tinklą ir transporto viešbučio paslaugų rinką. Transporto sektorius Valstybinėje investicijų programoje išskirtas kaip prioritetinė vystymo sritis, patvirtinta LR transporto plėtotės nacionalinė programa. Visa tai sudaro sąlygas nuosekliai ir kryptingai vystyti susisiekimo sistemą. Informacijos ir ryšių sistemos. Iš bet kurios Lietuvos vietos galima susisiekti su kitais Europos ir pasaulio miestais. Įgyvendinant Nacionalinę ryšių plėtotės programą, tobulinamas ir modernizuojamas esamas ryšių viešbučio tinklas sudarant dar palankesnę aplinką turizmo verslui. Apgyvendinimo įmonių viešbučio tinklas. Valstybinio turizmo departamento duomenimis, Lietuvoje per pastaruosius kelerius metus viešbučių padaugėjo, tačiau pagal viešbučių kambarių skaičių, tenkantį 1000 gyventojų, Lietuva atsilieka nuo kitų Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių. 2009 m. 1000 šalies gyventojų Lietuvoje teko 1,28 viešbučio numerio, Estijoje 2,97, Suomijoje 10,16, Danijoje 7,32, Vokietijoje 10,04 viešbučio numerio (6 lent.). Tačiau didėjant paklausai daugėja investicijų į naujų, daugiausia nedidelių viešbučių statybą, todėl viešbučių kasmet daugėja, tačiau viešbučių ir numerių skaičiumi 1000 gyventojų nuo Europos atsiliekama 5–7 kartus. Viešbučių ir kitų apgyvendinimo objektų statyba tampa efektyvia investicijų į nekilnojamąjį turtą priemone, o tai kartu skatina ir nekilnojamojo turto rinkos plėtotę. Viešbučio paslaugų sektoriaus išsivystymą ir pasiskirstymą, palyginti su žemės ūkio ir pramonės sektoriais, rodo darbuotojų ir sektorių procentinis pasiskirstymas. Daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių viešbučio paslaugų sektorius sudaro didžiąją dalį (7 lent.). 6 lentelė. Apgyvendinimo vietų rodikliai 2008 m. Šalis Apgyvendinimo vietų skaičius Vietų skaičius viešbučio tipo įstaigose (visų apgyvendinimo vietų šalyje) proc. Vietų skaičius papildomose apgyvendinimo įstaigose proc. tūkst. tenka 1000 gyventojų Lietuva 36 10 9897 (28) 26146 (72) Švedija 617 72 20647 (33) 409960 (67) Norvegija 119 28 110660 (95) 8078 (5) Lenkija 805 21 647715 (68) 267254 (32) Austrija 1160 145 650559 (56) 509513 (44) Suomija 124 25 97434 (79) 25961 (21) Vengrija 306 30 89394 (29) 216576 (71) Danija 99 19 88468 (89) 10635 (11) Čekija ir Slovakija 488 31 202379 (41) 285689 (51) Prancūzija 4354 76 1374599 (32) 2978917 (68) Vokietija 1679 21 1131797 (67) 547140 (33) Didžioji Britanija 1121 20 993454 (89) 127687 (11) Šaltinis: Pasaulio turizmo organizacija (WTO) • Teisinės prielaidos. Turizmo verslo plėtotė, turizmo politikos ir strategijos įgyvendinimas turi būti paremtas atitinkamais įstatymais ir normatyviniais dokumentais. Turizmo sritį tiesiogiai reglamentuoja LR turizmo įstatymas, kuriame apibrėžiamas turizmo verslas, reglamentuojamas kelionių organizavimas, turizmo informacijos bei apgyvendinimo viešbučio paslaugų teikimas, ginamos vartotojo teisės ir sudaromos prielaidos formuoti normatyvinę bazę. Siekiant skatinti turizmo verslą, įstatymai turėtų numatyti palankias vizų išdavimo ir pasienio bei muitinės postų veiklos sąlygas Lietuvos ir užsienio piliečiams, turizmo verslo mokesčių politiką, skatinančią atvykstamąjį turizmą bei turizmo viešbučio paslaugų objektų statybą. Šiuo metu rengiama nauja Turizmo įstatymo redakcija. Organizacinės prielaidos. Turizmo srities organizacinė struktūra jau susiformavusi. Pagrindinė šiuo metu egzistuojanti problema yra valstybinių 7 lentelė. Pagrindinių ekonomikos sektorių ir jų darbuotojų pasiskirstymas pagal šalis 2008 m. proc. Šalis Paslaugos Pramonė Žemės ūkis Darbuotojų sektoriuose pasiskirstymas paslaugos pramonė žemės ūkis JAV 75,0 23,0 2,0 nėra duomenų nėra duomenų nėra duomenų Belgija 70,9 27,2 1,9 69,7 28,7 2,6 Prancūzija 69,2 28,4 2,4 69,0 26,0 5,0 Austrija 67,8 30,8 1,4 67,7 29,0 0,7 Kanada 66,0 31,0 3,0 75,0 22,0 3,0 Estija 65,7 30.7 3.6 69 20 11 Latvija 62 33 5 65 25 10 Čekija 61,2 33,0 5,0 43,7 33,1 6,9 Lietuva 57 33 10 20 30 50 Kinija 32,0 49,0 19,0 26,0 24,0 50,0 Baltarusija 37,0 43,0 20,0 41,0 40,0 19,0 • turizmo subjektų veiklą reguliuojančių institucijų įgaliojimai. Kadangi turizmo verslas susijęs su daugeliu ūkio sričių (transportas, ryšiai, apgyvendinimo bei maitinimo paslaugos ir pan.), jį veikia tarpvalstybiniai santykiai ir valstybės atvirumas, turizmo sektoriaus valdymas įgyja tarpžinybinį pobūdį. Valdymą apibūdina įvairių sričių ūkio subjektų bei įvairių valstybinio valdymo bei savivaldos institucijų interesų derinimas. Svarbus vaidmuo šioje srityje tenka ir šiuo metu veikiančioms visuomeninėms turizmo verslo subjektų organizacijoms, kurios atstovauja savo narių interesams, kaupia ir skleidžia informaciją apie teikiamas paslaugas. Šių organizacijų veiklos tikslai – skatinti turizmo plėtotę, gerinti viešbučio paslaugų kokybę, reklamuoti turizmo paslaugas tarptautinėje bei Lietuvos rinkoje. Apibendrinant galima teigti, kad esamų gana palankių turizmo plėtotės prielaidų Lietuvoje dar nepakanka kokybiškam turizmo šuoliui, nes šių prielaidų praktinis įgyvendinimas ir panaudojimas susijęs ne tik su didelėmis investicijomis, bet ir mūsų valstybės ir visuomenės palankaus požiūrio formavimu. • Išvados. Gerėjanti ekonominė situacija bei augantis pragyvenimo lygis Lietuvoje sudaro palankias sąlygas turizmo plėtotei. Ypač tai skatina vidaus turizmą. Santykiškai žemesnės kainos kol kas yra vienas iš Lietuvos patrauklumo veiksnių turistams ne tik iš Rytų, bet ir iš Vakarų. Lietuvos ekonomikos augimas bei restruktūrizacija, šalies tarptautinė integracija sudaro palankias galimybes turizmo verslui ir turizmo viešbučio paslaugų sektoriui plėsti. Formuojasi palanki investicinė sritis. Palankesni įstatymai, reglamentuojantys užsienio subjektų ekonominę veiklą Lietuvoje, didina užsienio verslininkų susidomėjimą šalimi, o dėl to daugėja ir verslo turistų. Turizmo ištekliai – architektūros ir istorijos paminklai, kultūros įstaigų organizuojami renginiai, vaizdingas kraštovaizdis – didina Lietuvos turistinį patrauklumą, tačiau šis potencialas dar nepakankamai panaudojamas. Kultūros paveldo objektai turėtų tapti turizmo viešbučio paslaugų objektais, o senamiesčiai – turizmo verslo ir turistų traukos zonoms. Šalies transporto sistema, numatomos investicijos jūrų uosto plėtotei bei transporto sistemos integravimas į Europos transporto infrastruktūros tinklą sudaro palankias sąlygas turizmo subjektų veiklai ir šio sektoriaus vystymui. Antra vertus, Lietuvos tarptautinių transporto srautų galimybės dar nėra pakankamai panaudojamos turizmui, o vizų gavimas ir pasienio formalumai neigiamai veikia turizmo verslą. Pakankamai geras ryšių ir informacijos viešbučio tinklas nesudaro kliūčių turizmo vystymui. Nors apgyvendinimo paslaugas teikiančių objektų daugėja, tačiau išlieka struktūrinės apgyvendinimo bazės problemos. Lietuvos didžiuosiuose miestuose viešbučių užimtumas yra beveik 10 proc. didesnis nei kitose šalies vietose, tačiau čia trūksta vidutinės klasės viešbučių, nes tokių viešbučių ypač pageidauja atvykę iš Vakarų ir Šiaurės Europos šalių svečiai. Kol kas menka apgyvendinimo paslaugas teikiančių objektų įvairovė. Ypač mažai kempingų, motelių, kaimo turizmo sodybų, jaunimo nakvynės namų, turistinės klasės viešbučių. Skatintina visuomeninių turizmo verslo organizacijų veikla (informacijos skleidimas, marketingas, parama savo nariams ir t. t.), nes taip didinama viešbučio paslaugų turistams pasiūla, gerinama teikiamų viešbučio paslaugų kokybė. • 1.4. Turizmo ištekliai bei paslaugos Pagrindiniai ištekliai ir paslaugos, sąlygojančios turizmo plėtotę šalyje, yra: 1) gamtiniai ir rekreaciniai turizmo ištekliai; kultūriniai turizmo ištekliai; žmogiškieji ištekliai; 2) apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos; transportas bei ryšiai; laisvalaikio praleidimo bei pramogų galimybės; kitos paslaugos (finansinis tarpininkavimas, medicininis aptarnavimas ir pan.). • Gamtiniai ir rekreaciniai turizmo ištekliai. Šalies gamtinės sąlygos bei atskirų zonų landšafto kompleksai yra palankūs rekreaciniam turizmui. Miškai, parkai, jūra, kiti vandens telkiniai, geomorfologinės struktūros, estetiškai vertingi kraštovaizdžio kompleksai Lietuvoje sudaro per trečdalį viso ploto. Tinkančių turizmui ir poilsiui vietovių bendras lankomumas vertinamas per 60 mln. žmogaus dienų per metus. Tokio tipo vietovės suskirstytos pagal savo visuomeninę svarbą ir aplinkosaugos problemų pobūdį. Miškingų, ežeringų rajonų svarbiausi gamtiniai rekreaciniai veiksniai yra ekologiškai švarūs ežerai, miškai ir oras. Miškai užima apie 28 proc. šalies teritorijos, 30 proc. iš jų – sausi pušynai, svarbūs rekreacijai. Šios teritorijos turi ūkinę reikšmę, čia apsilanko nemažai uogautojų ir grybautojų. Miškuose gausu medžiojamosios faunos, todėl paplitusi medžioklė. Jai skirta 5,6 mln. ha plotų, 5,6 proc. jų sudaro plotai, skirti medžioklės turizmui. Lietuvoje yra apie 10 tūkst. ežerų ir tvenkinių. 2850 jų didesni nei 0,5 ha ir užima 87,5 ha plotą. Ežerai pasiskirstę netolygiai – 80 proc. tenka aukštumoms. Lietuvai priklauso 41,3 tūkst. ha ploto šiaurinė Kuršių marių dalis. Tankus upių viešbučio tinklas (upių ir upelių, ilgesnių kaip 0,25 km, yra daugiau kaip 29 tūkst., jų ilgis per 64 tūkst. km, tankis apie 1 km/kv. km) yra palankus vandens ir rekreaciniam turizmui. Lietuvos upės, sudarančios švaraus vandens rezervą, naudojamą pirmiausia rekreacijos tikslams, yra Minijos, Žeimenos, Dysnos ir Pajūrio baseinai, užimantys apie 11 proc. šalies ploto. Upių slėniuose svarbiausi gamtiniai rekreaciniai veiksniai yra: • galimybės poilsiauti; • vandens turizmo galimybės. Pajūryje plėtojama įvairi rekreacija, tačiau populiariausias poilsiavimas vasarą. Svarbiausi rekreaciniai veiksniai: • jūros vanduo; • paplūdimiai; • mikroklimatas. Plačiai naudojami priemiestinių zonų rekreaciniai ištekliai. Tai parkai, miško parkai, upės, ežerai, vaizdingos vietovės. Vaizdingos vietovės, kurių kraštovaizdžio gamtiniai komponentai (vandenys, miškai, reljefas) tinka įvairiai rekreacijai, sudaro apie 7,6 proc. Lietuvos ploto. Labiausiai lankomos teritorijos yra pajūryje, Rytų ir Pietų Lietuvoje, Žemaitijos aukštumų regione bei didžiųjų miestų rajonuose. Vaizdingas vietoves sudaro kraštovaizdžio vizualinės erdvės, labiausiai atspindinčios šalies kraštovaizdžio tipus, gamtą, kultūrą ir istoriją. Labiausiai lankomas Vilniaus Gedimino kalnas, Klaipėdos Kopgalis, Kauno Aleksoto šlaitas, Trakų aikštelė priešais pilį, Palangos tiltas į jūrą, Nidoje aikštelė kopose, Merkinės piliakalnis, Ladakalnio kalva Aukštaitijos nacionaliniame parke, Šatrijos kalnas. Tokių vietovių sąrašą taip pat papildo Telšiai, Zarasai, Biržai, Anykščiai, Punios piliakalnis, Seredžiaus piliakalnis, Liškiavos piliakalnis, Plateliuose Žemaičių festivalio vieta šlaite, Ventės ragas, Kauno marių aikštelė ties Neveronimis, Birštono piliakalnis, Sudargo piliakalnis, Rambynas, Raigardo aikštelė, Šiauliuose Salduvės kalnas ir t. t. Taigi šalies turizmo ištekliai yra vienas iš svarbiausių konkurencinių pranašumų siekiant pritraukti turistus ir padidinti ekonominę turizmo naudą. Lietuvos turizmo gamtiniai ir kultūriniai ištekliai, jų patrauklumo struktūra visiškai atitinka Šiaurės ir Vidurio Europos turizmo išteklių rinką. Lietuvos gamtinių ir kultūrinių turizmo išteklių gausa ir įvairovė leidžia kurti ir plėtoti aktyvaus poilsio, kultūrinį ir pažintinį turizmą, etninį, kaimo ir ekologinį turizmą, orientuojantis į atitinkamus rinkos segmentus. Lietuvos kraštovaizdžio vertė ir rinkos konkurencingumas rekreacijai ir turizmui yra dvejopi: teikiantys fizinę vertę kaip patogumas rekreacijai ir psichologinę bei emocinę vertę kaip estetiškumas. Ilga Lietuvos istorija paliko nemaža vertingų istorijos ir kultūros paveldo objektų bei jų kompleksų. Dabar Lietuvoje daugiau kaip 10 700 registruotų kultūros paveldo objektų. Turizmo plėtotei svarbi ir didelė kultūros paveldo diferenciacija, kuriai turėjo ir tebeturi įtakos Lietuvos senoji ir naujoji istorija (8 lent.). 8 lentelė. Kultūros vertybių suvestinė Paminklai Vertybių kiekis vnt. proc. Kultūros paminklų svarbiausieji kompleksai 267 22,7 urbanistikos 74 6,3 istorijos 24 2,0 archeologijos 12 1,0 profesionaliosios architektūros 34 2,9 liaudies architektūros (kaimai) 40 3,4 kraštovaizdžio architektūros (dvarų sodybos) 75 6,4 dailės 8 0,7 Pavieniai kultūros paminklai 908 77,3 istorijos 42 3,6 archeologijos 650 55,3 architektūros 126 10,7 dailės 90 7,7 Iš viso 1175 100 2007 m atlikti. turistinių išteklių patrauklumo tyrimai leido nustatyti pavienių objektų, vietovių ir teritorijų turistinį patrauklumą bei naudojimo galimybes. Miestų ir kaimų turistinis patrauklumas nustatytas pagal kultūros vertybių (istorinės informacijos) mastą, kultūrinę vertę, vizualinę reikšmę bei jų sankaupą. Pagal kultūros vertybių pobūdį, turistinį patrauklumą ir lankymo organizavimo būdą išskiriamos tokios turistinių išteklių grupės. Pavieniai ekspoziciniai objektai. Jų šalies miestų ir užmiesčių teritorijose priskaičiuojama 345; 86 priskiriami intensyviai lankytinų ir 259 lankytinų objektų grupei. 112 šių ekspozicinių objektų gali būti paruošti tarptautiniam turizmui. Ekspozicinės vietovės. Jų užmiesčių teritorijose priskaičiuojama apie 111, o apie 50 jų tinkamai sutvarkytų. Jos galėtų tapti tarptautinio turizmo objektais. 34 ekspozicinės vietovės, esančios vaizdingame kraštovaizdyje ir išsiskiriančios labai patrauklių kultūros vertybių sankaupa, priskirtos labai intensyviai lankytinų vietovių grupei. Didžiausią turizmo potencialą turi pagrindiniai turizmo centrai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, pajūrio kurortai Palanga, Neringa, gydomieji kurortai Druskininkai ir Birštonas. Nors Lietuvos teritorija palyginti nedidelė, jai būdinga gana didelė geografinių kompleksų ir kraštovaizdžių įvairovė. Geografiniu aspektu čia išskiriama net 22 tipų kraštovaizdžiai. Estetiniu aspektu naujausiai tyrimais nustatyta, kad net 27 proc. Lietuvos teritorijos yra vaizdingos ir ypač vaizdingos. 7 vietovės turi tarptautinę reikšmę. Kuršių nerija 2009 m. jau įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Vilniaus, Klaipėdos, Kauno ir Kėdainių senamiesčiai, saugomi valstybės kaip urbanistinio paveldo kompleksai, savo architektūra visai skirtingi. Vilniaus senamiestis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, kuris platinamas visose JTO šalyse. Lietuvoje ypač saugomos tinkančios rekreacijai teritorijos ir gamtiniai kraštovaizdžio objektai atitinka IUCN (Pasaulio išsaugojimo sąjungos) rekomenduotą vidurkinį normatyvą ir sudaro ekologinį tinklą. Tai: • kultūrinis Kernavės rezervatas; • 4 gamtiniai rezervatai, užimantys 0,4 proc. šalies teritorijos, didžiausias iš jų – Čepkelių gamtinis rezervatas; • 5 nacionaliniai parkai, užimantys 2 proc. šalies teritorijos; • Trakų istorinis-nacionalinis parkas; • 30 regioninių parkų, užimančių 5,8 proc. bendro teritorijos ploto; • daugiau kaip 300 draustinių, užimančių 2,8 proc. bendro teritorijos ploto. Ne tik fiziniai kultūros paveldo ar gamtos ištekliai, bet ir Lietuvos kultūrinis ir intelektinis potencialas gali būti ir yra patrauklūs ne tik vietiniam, bet ir atvykstamajam turizmui. Lietuvoje yra 175 muziejai. Lietuvos buities muziejus Rumšiškėse, Jūrų muziejus Klaipėdoje, Gintaro muziejus Palangoje, Nacionalinis M.K.Čiurlionio muziejus, „Velnių muziejus“ Kaune ir kiti jau dabar populiarūs tarp užsienio lankytojų. Visoje Europoje garsi Lietuvos muzikinė kultūra. Vilniaus ir Kauno muzikos festivaliai, T. Mano kultūriniai renginiai Neringoje, Birštono džiazo festivaliai ir kiti renginiai – tai didelis potencialas intelektiniam turizmui plėtotis. Be to, Lietuva dalyvauja tarptautiniuose kultūrinio turizmo projektuose „Baroko kelias“, „Vienuolynų kelias“, „Gintaro kelias“, „Kulinarinis paveldas“, „Hanzos kelias“ ir kt. Remiantis turistinio potencialo sklaida Lietuvos teritorijoje bei turistų srautų pasiskirstymu, svarbiausiu ir populiariausiu regionu buvo ir lieka pajūris, todėl šiai zonai skirta nemaža dalis tiriamųjų darbų. Įrodyta, kad, palyginti su Latvijos, Karaliaučiaus srities ir Lenkijos pajūriu, Lietuvos pajūris, nors trumpiausias (92,660 km, Lenkijos 491 km, Estijos 3794 km, Latvijos 531 km), bet vertingiausias ir konkurencingiausias abiem minėtais aspektais, ypač Kuršių nerijos zonoje. Turizmo teritorinio planavimo požiūriu rekreacinių ir kultūrinių išteklių koncentracija leidžia išskirti regionus, turinčius palankiausiais sąlygas turizmo plėtotei. Tai Vilniaus ir Trakų regionas, pajūris, Žemaitijos aukštumų regionas, ežerų regionas Rytų aukštumoje, Pietryčių Lietuvos miškų ir ežerų regionas, taip pat saviti Nemuno vidurio ir Baltijos greitkelio regionai, pasižymintys specialiomis turizmo plėtotės galimybėmis (vandens ir autoturizmo). Minėti regionai turizmo plėtotei svarbūs ir tuo, kad yra iki 100 km nuotolyje nuo pagrindinių turizmo centrų – didžiųjų miestų. Čia yra prasčiausios žemės ir tai skatina plėsti alternatyvią veiklą: kaimo turizmą, orientuotą į aktyvų poilsį, kultūrinį pažintinį turizmą. Daugelyje regionų jau dabar teikiamos įvairios aktyvaus poilsio ir turistinės paslaugos žiemos sezono metu. Lietuvoje gausu objektų, turinčių istorinį, kultūrinį, gamtinį potencialą ir patrauklumą turistiniu požiūriu. Tai leidžia plėtoti kultūrinį, pažintinį, gydomąjį turizmą regionuose, kur jų ypač daug, o nenašiose žemės ūkiui regionuose kaimo turizmą, vandens turizmą bei kitą aktyvaus poilsio turizmą dėl atitinkamų gamtinių ir vandens išteklių. Tačiau daugelis kultūrinių, istorinių objektų ir gyvenviečių iki šiol dar nepritaikyti turistų lankymui, nepakankamai išplėtota turizmo verslo infrastruktūra (maitinimo ir apgyvendinimo paslaugos) ir fizinė infrastruktūra (turistinių objektų pasiekiamumas: kelių viešbučio tinklas, dviračių takai, informacinės nuorodos ir kelio ženklai), trūksta turizmo objektų rėmimo priemonių. Turizmo išteklių racionalus panaudojimas, jo tolesnis puoselėjimas daug priklausys ir nuo pasirinktos turizmo plėtotės strategijos. 2. Viešbučio telekomunikacijų tinklai ir paslaugos 2.1. Pasikeitimo informacija uždaviniai Viešbučio telekomunikacijų tinklo uždavinys - reikalingos informacijos perdavimas tarp dviejų viešbučio vartotojų. Informacija, skirta konkrečiam vartotojui, telekomunikacijoje traktuojama kaip pranešimas. Norint, kad du abonentai (A ir B) galėtų pasikeisti informacija, tarp jų būtinas ryšys. Ryšių tinklą techniniu požiūriu galima traktuoti kaip elektrinių ar optinių signalų pernašos bazę. Todėl tarp abonentų ir viešbučio telekomunikacijų tinklo reikalinga aparatūra, pakeičianti pranešimus į signalus, perduodamus tinklu, bei aparatūra, leidžianti sudaryti ryšį tarp informacijos šaltinio ir imtuvo (1.1 pav.). A abonentas Perdavimo kanalas B abonentas Šaltinis (imtuvas) m Keitiklis e Keitiklis Šaltinis (imtuvas) Pranešimas Signalas Pranešimas 1.1 pav. Pasikeitimo informacija modelis 2.2. Viešbučio telekomunikacijų modelis Viešbučio telekomunikacijų tinklą sudaro visuma įrenginių, teikiančių abonentams įvairias paslaugas. Viešbučio telekomunikacijų viešbučio tinklas atlieka informacijos pakeitimą, pernašą bei perjungimą Informacija pakeičiama į perduodamus per viešbučio telekomunikacijų tinklą signalus galiniuose įrenginiuose, kurie prie tinklo prijungiami per tinklo sąsajas. Kita vertus, kad vartotojas galėtų naudotis galiniais įrenginiais, būtina vartotojo sąsaja, per kurią vartotojas (žmogus ar mašina) galėtų perduoti atitinkamą informaciją kitam prijungtam vartotojui (ar grupei viešbučio vartotojų) (1.2 pav.). 2.3.Viešbučio telekomunikacijų paslaugos Laikui bėgant keičiasi viešbučio paslaugų teikimo abonentams koncepcija. Ankstesnėje viešbučio paslaugų teikimo koncepcijoje tinklo teikiamos paslaugos abonentams buvo siūlomos. Abonentai galėjo rinktis siūlomas paslaugas (1.3 pav.). Naujoji viešbučio paslaugų teikimo koncepcija remiasi viešbučio vartotojų poreikiais. Toks viešbučio paslaugų teikimo pasikeitimas tapo galimu skaitmeninėse telekomunikacijose. Šiuo metu norimą paslaugą abonentui galima teikti, pasitelkus vieną arba kelias viešbučio telekomunikacijų technologijas. Liberalizavus viešbučio telekomunikacijų viešbučio paslaugų rinką, viešbučio paslaugų teikimo kaštai turi lemiamą reikšmę, parenkant technologiją. Viešbučio telekomunikacijų tinklais teikiamos paslaugos pagal informacijos rūšį skirstomos į: • balso paslaugas; • duomenų perdavimo paslaugas; • vaizdų perdavimo paslaugas; • multimedia (daugiatipes) paslaugas. 2.3.Viešbučio telekomunikacijų tinklai ir paslaugos Balso ir duomenų perdavimo paslaugos teikiamos nuo pat viešbučio telekomunikacijų vystymosi pradžios. Vaizdų perdavimo paslaugos atsirado trečiajame šio amžiaus dešimtmetyje, sukūrus televiziją. Multimedia paslauga atsirado tik paskutiniame amžiaus dešimtmetyje, sukūrus interaktyvaus bendravimo technologiją. Multimedia paslauga apima bent dvi iš kelių (balso, vaizdų, duomenų) bei užtikrina tam tikrą interaktyvumo laipsnį. Interaktyvumas neatsiejamas nuo multimedios paslaugos. Interaktyvumas perduodant televizijos signalą atsiranda tarp balso ir vaizdo perdavimo viešbučio paslaugų, kurios kartais realizuojamos net skirtingais ryšio kanalais, bet vartotoją paslaugos turi pasiekti tinkamai tarpusavyje susietos. Interaktyvumas abonento atžvilgiu traktuojamas kaip galimybė abonentui aktyviai valdyti tinklo paslaugos teikimo procesą bei jos turinį. Multimedia paslauga atsirado, išsivysčius viešbučio telekomunikacijų technologijoms. Jų pradžia buvo ISDN -skaitmeninio visuminių viešbučio paslaugų tinklo sukūrimas. Per vieną ar kelias ISDN bazines prieigas galima vienu metu perduoti balsą ir vaizdą, o reikalui esant - dar ir duomenis. Abonentai Ankstesnė koncepcija & ~ C Viešbučio paslaugų vartotojai 1.3 pav. Viešbučio paslaugų teikimo koncepcijos kaita Skirtingos paslaugos turi skirtingas charakteristikas, kurios tinklui kelia skirtingus reikalavimus. Balso paslaugoms, pvz. telefono ryšiui, svarbus trumpas signalo sklidimo laikas bei nedideli signalo sklidimo laiko pokyčiai pokalbio metu. Duomenų paslaugos mažiau jautrios vėlinimui, tačiau labiau jautrios klaidoms. Interaktyvioms duomenų paslaugoms, tokioms kaip duomenų paieškai duomenų bazėje, vėlinimai taip pat turi būti maži. Videopaslaugoms, pvz., videokonferencijai, dideli reikalavimai keliami ir vėlinimui, ir klaidoms. Paslaugos taip pat gali būti skirstomos pagal reikalingą joms realizuoti dažnio juostos plotį arba informacijos perdavimo spartą: • siaurajuostės -iki n x 64 kbit/s (teleksas ir telefonija, 384 kbit/s videokonferencija), Kn 2 Mbit/s (kompiuterinių tinklų sujungimas tarpusavyje). Kai kurios paslaugos turi fiksuotą informacijos perdavimo spartą bitais (CBR-Constant Bit Rate). Tipinis CBR paslaugos pavyzdys - paprastasis skaitmeninis 64 kbit/s spartos telefoninis kanalas. Paslaugos, reikalaujančios kintamos informacijos perdavimo spartos, vadinamos kintamos bitų spartos (VBR-Variable Bit Rate) paslaugomis. Duomenų, videopaslaugos, naudojančios suspaudimo algoritmus, priskiriamos VBR paslaugoms. Duomenų paslaugos pasižymi pliūpsniškumu - trumpą laiko intervalą reikalauja didelės bitų perdavimo spartos, ir pralaidumas visai nebūtinas pauzių metu. Izochroninėms paslaugoms būdingas labai mažas vėlinimo kitimas, arba jis iš viso neleidžiamas. 1.1 lentelėje pateikiamos trijų tipų paslaugos - telefonija, videokonferencija ir vietinių kompiuterių tinklų (LAN) sujungimas ir reikalavimai tinklams, realizuojantiems atitinkamas paslaugas. Tradicinis siaurajuostis telefono ryšys - tai izochroninės informacijos srautas. Tradiciniais IKM principais perduodant kalbos signalą, reikalinga 64 kbit/s sparta. Įvertinant kalbos signalų perdavimo reikalavimus, leidžiami bitų nuostoliai (iškraipymai). Žymūs kalbos signalo vėlinimai tinkle ir ypač vėlinimo laiko dideli pokyčiai neleistini. Tai gali pažeisti normalų kalbos signalų atkūrimą. Videokonferencija - tai balso ir vaizdo perdavimas. Dar neseniai ši paslauga reikalavo didelės dažnių juostos. Šiandieniniai kodavimo metodai leidžia videokonferencija realizuoti naudojant keletą standartinių 64 kbit/s kanalų. Konkretus dažnių juostos plotis priklauso nuo pageidaujamos kokybės. Nedaugelio bitų praradimas ar iškraipymai nekelia didesnių problemų, nes žmogaus akies galimybės ribotos. Signalo vėlinimai ir jų pokyčiai tinkle šiai paslaugai yra svarbūs kaip ir telefonijai. Geros kokybės videokonferencija tampa plačiajuoste paslauga. Duomenų perdavimo paslaugos gali būti labai skirtingos. Viena iš duomenų perdavimo viešbučio paslaugų - vietinių kompiu­terinių tinklų tarpusavio sujungimai. Priešingai negu balso, duomenų perdavimas netolygus laike su labai aukštu pra­laidumo poreikiu (100 Mbit/s) piko momentais. Ši plačiajuostė paslauga nejautri vėlinimo kitimams tinkle. Reikalui esant duomenims perduoti naudoja eiles. Perduodant duomenis iš eilės kartais tenka įvertinti tai, kad jie būtų priimti reikiamu eiliškumu, atitinkančiu perdavimo tvarką. Bitų klaidos netoleruotinos. Todėl duomenų perdavimo kokybė turi būti gera. Įvertinant galimus bitų praradimus, būtinos klaidų aptikimo, taisymo, pakartotinio perdavimo funkcijos. 1.1 lentelė. Paslaugoms realizuoti reikalingi parametrai Parametras Telefonija Videokonferencij a LAN sąveika Tipas Balsas Balsas+Vaizdas Duomenys Pastovumas Izochroninė (CBR) Izochroninė (CBR) Pliūpsniai Pralaidumo klasė Siaurajuostė Siaurajuostė Plačiajuostė Juostos plotis 64 kbit/s nx64 kbit/s Iki 100 Mbit/s Bitų klaidos Leidžiamos Leidžiamos Neleistinos Vėlinimas Pažeidžiantis Pažeidžiantis Leidžiamas Duomenų perdavimo paslaugoms pralaidumo juostos poreikis gali būti labai įvairus, pradedant kelių kbit/s ir baigiant Gbit/s perdavimo spartomis. 2.3.1. Pernašos paslaugos ir telepaslaugos Pagal ITU-T (International Telecommunication Union, Telecommunication Standardization Sector) - Tarptautinės viešbučio telekomunikacijų sąjungos Viešbučio telekomunikacijų standartizavimo sektoriaus rekomendacijas [35] paslaugos, priklausomai nuo jų teikimo vietos, skirstomos į pernašos paslaugas ir telepaslaugas (1.4 pav.). Pernašos paslaugos užtikrina signalų tarp viešbučio vartotojų perdavimą tinkle, išskyrus galinių įrenginių aptarnavimą. Pernašos paslaugos suteikia vartotojams galimybę perduoti įvairių tipų signalus. Šias paslaugas galima teikti per vartotojui skirtąsias linijas arba komutuojamas linijas. ITU-T skiria pernašos paslaugas kanalų ir paketų komutacijos atvejams: • pernašos paslaugos kanalų komutacijos atveju: a) 64 kbit/s be apribojimų su 8 kHz cikline struktūra; b) 64 kbit/s su 8 kHz cikline struktūra ir orientacija į kalbos informaciją; c) 64 kbit/s su 8 kHz cikline struktūra ir orientacija į 3,1 kHz garso dažnių juostą; d) 384 kbit/s be apribojimų su 8 kHz cikline struktūra; e) 1920 kbit/s be apribojimų su 8 kHz cikline struktūra; • pernašos paslaugos paketų komutacijos atveju: a) virtualusis komutuojamas kanalas; b) pastovus virtualusis kanalas. 1.4 pav. Viešbučio paslaugų kategorijos Palyginti su atvirų sistemų OSI modeliu, pernašos paslaugos atitiktų tris žemiausius OSI funkcinius lygius. Telepaslaugos suteikia galimybę sudaryti ryšį tarp viešbučio vartotojų, įskaitant ir galinių įrenginių aptarnavimą. Telepaslaugos suteikia vartotojui galimybę perduoti konkrečios rūšies abonento informaciją įskaitant ir tinklo abonentų sujungimą komutacijos stotyse. Televiešbučio paslaugų pavyzdžiai: • telefono ryšys; • teletekstas; • telefaksas; • mišri informacija; • videotekstas. Palyginti su atvirų sistemų sąveikos OSI funkciniu modeliu, telepaslaugos atitiktų visų septynių OSI lygių funkcines galimybes. 2.3.2.Bazinės, papildomosios ir didesnės vertės paslaugos Bazinės telefono tinklo paslaugos tipiškas pavyzdys - dviejų abonentų telefono ryšys. Paslaugos, kurios gali būti realizuotos su papildomomis funkcinėmis galimybėmis, pridėtomis prie pagrindinės paslaugos, vadinamos papildomosiomis paslaugomis, pvz., nemokamas sujungimas su tam tikro numerio abonentu, sutrumpintas numerio rinkimas, sujungimo peradresavimas ir kt. Papildomosios paslaugos skirstomos į kelias grupes; štai keletą iš jų: • numerio identifikavimo: a) automatinis įėjimo ryšys su žinybinio tinklo abonentu iš BNTT; b) kelių abonentinių numerių suteikimas per vieną sąsaj ą ir kt.; * ryšio pasiūlymo: a) peradresavimas, esant užimtam kviečiamajam abonentui, b) serijinis ieškojimas ir kt.; • ryšio sudarymo (informacija apie kvietimą ryšio seanso metu irkt. (1.5 pav.)); • daugiapusio ryšio sudarymo (konferencinis ryšys ir kt.); • bendrųjų interesų (nuosavas numeracijos planas irkt.); • apmokestinimo: a) informacija apie apmokestinimo dydį; b) patarimai dėl apmokestinimo tarifų ir kt.; * pagalbinės informacijos pernašos (signalizacija "vartotojas -vartotojas"). 1.5 pav. Kviečiančioj o abonento numerio atpažinimas Būtina pažymėti, kad kai kurios papildomosios paslaugos teikiamos kartu ir su pernašos ir su telepaslaugomis, o kai kurios tik su - telepaslaugomis. Paslaugos, kurioms prie pagrindinių viešbučio paslaugų suteikiama papildoma informacinė vertė, vadinamos didesnės vertės paslaugomis, pvz., didesnio tarifo sujungimas, bankinės sąveikos, bilietų užsakymas, gydytojo konsultacija telefonu ir kt. Didesnės vertės viešbučio paslaugų pavyzdžiai: • Universalusis prieigos numeris (Universal Access number) -, kai paskirstytos po šalį firmos abonentai, esantys skirtingose vietovėse, turi tą patį telefono numerį. Kiekvienas sujungimas tinkle atliekamas su artimiausiu kviečiančiajam abonentui firmos abonentu; • Didesnės vertės paslaugos (Premium rate services) - pokalbio apmokestinimas didesnis už nominaliąją kainą (pvz., gydytojo konsultacija); • Universalus asmeninis ryšys (Universal Personai Telecommunication) - kuomet abonentas gauna asmeninį telefono numerį, nesusietą su konkrečiu telefono aparatu. Abonentas identifikuojasi, surinkęs PIN (Personai Identification Number) asmeninį identifikavimo numerį ir kviečiamojo abonento numerį. Pokalbis apmokestinamas abonento, besinaudojančiu UPT paslauga, numeriu; • Sujungimas atsiskaitymo kortele (Account Card Calling) - paslaugos vartotojas gali atlikti sujungimą iš bet kurio TA, mokėdamas už tai iš savo atsiskaitymo kortelės. Pokalbis apmokestinamas SCP (Service Control Point) - viešbučio paslaugų valdymo punkte. Prieš rinkdamas numerį, besinaudojantis paslauga abonentas privalo įvesti identifikavimo kodą, o tada SCP punktas apmokestina pokalbį abonento atsiskaitymo kortelės sąskaita; • Telebalsavimas (Televoting). Šios paslaugos metu skaičiuojamas skambučių skaičius specialiai balsavimui skirtais telefono numeriais. Ši paslauga populiari televizijos ir radijo laidose. Ji paprastai tinkle sukuria dideles apkrovas ir dėl to realizuojama nemaksimalios tinklo apkrovos valandomis. 2.3.3.Tinklų skirstymas Abiejų klasikinių viešbučio telekomunikacijų sričių - duomenų apdorojimo ir balso perdavimo - tinklai dar skirstomi pagal skirtingus požymius. Visų pirma išskiriami bendrojo naudojimo bei privatūs tinklai. Prie bendrojo naudojimo duomenų tinklų priskiriami ir telefono viešbučio tinklas, ir duomenų perdavimo viešbučio tinklas, ISDN ir kt. Prie privačių tinklų priskiriami tinklai, skirti privačiam naudojimui, pvz., firmos, administracijos ar kitos įstaigos, besinaudojančios PBX, LAN tinklai. Šis tinklų skirstymas nusako jų naudojimą privatiems arba bendriems interesams. Tačiau bendrojo naudojimo tinklų resursais naudojasi ir privataus sektoriaus tinklų abonentai, todėl ne visada galima rasti aiškią ribą tarp privataus ir bendrojo naudojimo tinklo. Bendrojo naudojimo tinklai būtinai turi užtikrinti specifines prieigas prie pagalbos teikimo ir informacinių tarnybų. Duomenų perdavimo srityje išskiriami LAN (Local Area Network) - vietiniai tinklai, aptarnaujantys nedidelę teritoriją ir dažniausiai skirti privačiam naudojimui, WAN (Wide Area Netvvorks) - didelės teritorijos tinklai, paprastai užimantys geografiškai didelę kelių valstybių teritoriją ir skirti bendrajam naudojimui, MAN (Metropoliten Area Networks) -vidutinio dydžio teritorijos duomenų perdavimo viešbučio tinklas, skirtas bendrajam arba privačiam naudojimui. Duomenims perduoti telefono tinklai, ISDN tinklai priskiriami prie WAN tinklų . 1.4.1. Tinklų struktūra Telekomunikacijos - labai sparčiai besivystanti ūkio šaka. Visiems moderniems viešbučio telekomunikacijų tinklams būdingas spartus abonentų skaičiaus didėjimas. Kartu griežtėja reikalavimai viešbučio telekomunikacijų tinklams (jų infrastruktūrai, technologijoms, aptarnavimo kokybei) ir pagaliau patiems tinklų operatoriams. Tinklų išvystymui svarbu perspektyvinis planavimas, aiškiai padalijant tinklus pagal jų paskirtį ir parenkant jiems paprastas struktūras. Kiekvieno tipo viešbučio telekomunikacijų tinklą galima pateikti trijų plokštumų modeliu (1.6 pav.): • perdavimo plokštuma; • komutavimo plokštuma; • viešbučio paslaugų plokštuma. Kiekvienai tinklo plokštumai priskiriami savi uždaviniai, kuriuos realizuoti būtinos žemesnės hierarchijos plokštumos. Prie komutavimo plokštumos reikia prijungti galinius įrenginius. Čia būtina perdavimo plokštuma, kuri kartu jungia ir komutacinius mazgus. Viešbučio paslaugų plokštumai reikalingos komutavimo bei perdavimo plokštumos, užtikrinančios, kad reikiamos paslaugos būtų pateiktos vartotojui. 1.6 pav. Viešbučio telekomunikacijų tinklo plokštumos 1.4.1.1. Perdavimo plokštuma Perdavimo plokštuma sudaroma iš varinių kabelių, optinių gijų, ar radijo ryšio sistemų, sujungiančių tarpusavyje komutacines stotis. Atskiriems tinklams sujungti dažnai pasitelkiamas ir palydovinis ryšys. Šiai plokštumai taip pat priklauso sutankinimo technologija, leidžianti efektyviau panaudoti perdavimo terpę (pvz., varinius kabelius). Perdavimo terpei tenka didelė išlaidų dalis, todėl būtina kuo geriau ją panaudoti. Įvairūs perdavimo terpės sutankinimo būdai bei šiuolaikinės technologijos leidžia toje pačioje terpėje sudaryti daug ryšio kanalų. Prieigos sistemos užtikrina abonentų galinių įrenginių prijungimą prie tinklo. Be įprastinių varinių abonentinių linijų prieigai naudojamos sutankinimo sistemos variniais laidais bei optiniais kabeliais, o taip pat radijo ryšio sistemos. 1.4.1.2. Komutavimo plokštuma Šią plokštumą sudaro įvairių tipų viešbučio telekomunikacijų tinklo komutacinės stotys. Komutacinės stotys priklausomai nuo atliekamų funkcijų tinkle gali būti skirstomos į galines, tranzitines, kombinuotas, tarpmiestines bei tarptautines. Komutacinės stotys savo plokštumoje sudaro hierarchinę struktūrą. Komutacinės stotys, naudojant perdavimo plokštumą, sujungiamos tarpusavyje. Skirtinguose viešbučio telekomunikacijų tinkluose pasirenkamos skirtingų tipų ir komutacijos būdų stotys. Stotyse išskiriami keli komutacijos būdai: • grandinių; • pranešimų; • paketų (celių). Komutacijos plokštumos paskirtis - sujungimų tarp dviejų ar daugiau tinklo prieigos taškų sudarymas tam tikram laikotarpiui. Sujungimui sudaryti tarp galinių įrenginių ir komutacinės stoties naudojama signalizacija. Telefono tinkle reikalinga informacija sujungimui atlikti gaunama, abonentui renkant kviečiamojo abonento numerį. Signalizacijos kanalais perduodama sujungimui tarp dviejų tinklo abonentų reikalinga informacija. Tada tinklo modelyje užimamos atitinkamos perdavimo plokštumos atkarpos, jungiančios trakte dalyvaujančias komutacines stotis, kurios per abonentines prieigas sudaro tarp tinklo viešbučio vartotojų jungiamąjį traktą. 1.4.1.3. Viešbučio paslaugų plokštuma Perdavimo ir komutavimo plokštumos priklauso infrastruktūrai, t.y. abi jos tarpusavyje sujungia galinius įrenginius. Sujungimai sudaromi, naudojantis signalizacijos informacija. Viešbučio paslaugų plokštuma įgalina tą patį tinklą atlikti žymiai daugiau funkcijų. Specialūs adresai gali būti skiriami ne tik prieigos taškams, bet ir konkrečioms paslaugoms adresuoti. Komutavimo plokštuma atpažįsta specialius adresus ir sujungimus perduoda viešbučio paslaugų plokštumai. Čia adresai atlieka paslaugos iškvietimo funkcijas. Nustačius iškviečiamą paslaugą bei jos savybes, komutavimo plokštuma pateikia paslaugos iškvietimą atitinkantį tikslų adresą. Tokia situacija būdinga intelektualiuosiuose tinkluose. Pastaruoju metu labai sparčiai auga naujų viešbučio paslaugų poreikis interneto tinkle. Pasitelkus HTTP protokolą interneto tinkle sudaromi tiesioginiai sujungimai su pageidaujamos informacijos šaltiniais. 1.4.2. Tinklų elementai Viešbučio telekomunikacijų tinklą sudaro gausybė skirtingų vartotojams teikiančių paslaugas įrenginių (1.7 pav.). Į tinklų sudėtį įeina LE (Local Exchange) - vietinės stotys, TE (Transit Exchange) - tranzitinės stotys, RBS (Radio Base Station) - bazinės radijo stotys, atliekančios tinklo komutacinių mazgų funkcijas, RSS (Remote Subscriber Subsystem)-nuotolinės abonentinės komutacijos posistemės, RSM (Remote Subscriber Multiplexer) - nuotoliniai abonentų multiplekseriai, įvedimo ir išvedimo multiplekseriai, jungiančiųjų linijų traktai, radijo ryšio grandys, kabeliai, abonentinės prieigos įrenginiai, abonentų galiniai įrenginiai, signalizacijos sistemų elementai. Tinklų pavyzdžiai: • PSTN (Public Switched Telephone Network) - bendrasis komutuojamas telefono viešbučio tinklas; • PLMN (Public Land Mobile Network) - bendrasis antžeminis mobiliojo ryšio viešbučio tinklas; • ISDN (Integrated Services Digital Netvvork) - visuminių viešbučio paslaugų skaitmeninis viešbučio tinklas; • B - ISDN (Broadband-ISDN) - plačiajuostis visuminių viešbučio paslaugų skaitmeninis viešbučio tinklas. Tas pats fizinis mazgas, sistema ar kabelis gali būti naudojami perduoti informacijai, priklausančiai atskiriems tinklams. 1.4.3. Tinklų hierarchinė struktūra Daugelio viešbučio telekomunikacijų tinklų struktūra hierarchinė. Bendrasis komutuojamas telefono viešbučio tinklas PSTN sudarytas iš komutavimo mazgų bei juos jungiančių linijų. PSTN yra hierarchinės struktūros (1.8 pav.), suformuotos iš vietinių, tranzitinių ir tarptautinių stočių. Visi abonentai prijungiami į vietinę stotį betarpiškai arba per nuotolinę abonentinę komutacijos posistemę RSS. Sujungimai tarp abonentų, esančių skirtinguose miestuose, sudaromi per vieną ar kelis tranzitinius mazgus. ATS, jungianti vietines ATS vieno miesto ribose, vadinama tandemine, arba vietine tranzitine ATS. PLMN - tai viešbučio tinklas judantiems terminalams, sudarytas iš bazinių radijo stočių BS , išdėstytų plačioje geografinėje teritorijoje . Bazinės radijo stotys sujungiamos su BSC (Base Station Controler) - bazinių stočių kontroleriu, o pastarasis -su MSC (Mobile Switching Centre) - mobiliojo ryšio komutacijos centru (1.9 pav.). PLMN ir PSTN tinklai sujungiami tarpusavyje, naudojant vieną ar kelis PSTN komutacinius mazgus. 1. Viešbučio telekomunikacijų tinklai ir paslaugos 1.7 pav. Viešbučio telekomunikacijų tinklo sudedamosios dalys Modernus perdavimo viešbučio tinklas, dažnai sudarytas SDH (Sinchronous Digital Hierarchy) - sinchroninės skaitmeninės hierarchijos perdavimo sistemų bazėje, garantuoja didelę jungiamųjų linijų gamą tinkle. Žiedinė tinklo struktūra užtikrina didelį patikimumą dėl galimybės pakeisti sujungimų kryptį tinkle, nutrūkus kabeliui. Komutacijos centrai Tranzitinės stotys Vietinės stotys RSS LE (Local Exchange) - vietinė stotis; PC (Prime Centre) - pirminis komutacijos centras; RSS SC (Secondary Centre) - antrinis komutacijos centras; TE (Transit Exchange) - tranzitinė stotis; RSS (Remote Subscriber Subsystem) - nuotolinė abonentinės komutacijos posistemė. 1.8 pav. Viešbučio telekomunikacijų tinklo hierarchinė struktūra 2.3.4. Tinklo projektavimo planas Kiekvienas naujai kuriamas ar rekonstruojamas viešbučio tinklas reikalauja fundamentalaus techninio projektavimo plano (1.11 pav.). Šiame plane atsispindi pagrindinės tinklo projektavimo taisyklės. Tinklui sąlygas nusako tinklo operatorius; jas realizuoja tinklo projektuotojai techninio projektavimo plane. Kadangi investicijos tinklo statybai ilgalaikės, tai planavimas taip pat dažnai būna ilgalaikis. Pagrindiniai projektuojamo tinklo aspektai numatomi 5-10 metų laikotarpiui. 1. Viešbučio telekomunikacijų tinklai ir paslaugos RSS BSC MSC (Base Station Controller) - bazinės stoties kontroleris; (Mobile Switching Centre) - mobiliojo tinklo komutacijos centras 1.9 pav. PSTN ir PLMN viešbučio telekomunikacijų tinklo struktūra Tinklo fundamentalųjį techninį projektavimo planą sudaro: • maršrutizavimo planas, reguliuojantis maršrutų parinkimą tarp komutacinių mazgų; • numeracijos planas, nusakantis nacionalinių ir vietinių abonento numerių sudarymo tvarką ir leidžiantis kiekvienam abonentui priskirti unikalų numerį; • pokalbių apmokestinimo planas, formuojantis pagrindines telefoninių pokalbių apmokestinimo taisykles; • perdavimo planas, nusakantis informacijos perdavimo normas ir metodus; • signalizacijos planas, numatantis pasikeitimą sąveikos signalais atliekant sujungimus tinkle; • dažnių planas, nurodantis, kaip paskirstomas radijo dažnių spektras tinkle skirtingoms paslaugoms ir sistemoms; • sinchronizacijos planas, nusakantis skaitmeninių mazgų ir perdavimo sistemų sinchronizacijos principus; • teikiamų viešbučio paslaugų kokybės planas, nustatantis aptarnavimo tikslus, paslaugas ir jų kokybę. Maršrutizavimo, numeracijos, signalizacijos ir apmokestinimo planai kiekvieno tipo tinklui yra unikalūs. Intelektualumas Prieiga Komutavimas Valdy­mas ir esplo-atacija Perdavimas 1.10 pav. Viešbučio telekomunikacijų tinklo modelis

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!