Šveicarijos viešojo sektoriaus valdymo reformos

Šveicarijos viešasis administravimas yra vienas iš geriausių pasaulyje. Stebina Šveicarijos viešajame administravime dirbančiųjų kompetencija, efektyvumas, paslaugumas, kultūringumas. Neretai patys šveicarai pripažįsta, kad jų šalies viešasis administravimas yra pažangesnis nei kaimyninių Vokietijos ar Austrijos, jau nekalbant apie Pietų Europos šalių administravimą.
Viena iš tokių pasiekimų priežasčių yra vokiškosios Šveicarijos dalies orientavimasis į naująją viešąją vadybą. Prancūziškoje ir itališkoje Šveicarijos dalyse Naujosios viešosios vadybos praktiškai nėra arba ja remiamasi labai mažai. Dažnai neoficialioje aplinkoje Šveicarijoje yra teigiama, kad dvigubai didesni ekonominio augimo tempai vokiškoje dalyje, palyginti su prancūziškąja, yra sąlygoti būtent Naujosios viešosios vadybos įgyvendinimo skirtumų. Pastaraisiais metais vis garsiau Šveicarijoje užsimenama, kad Naujosios viešosios vadybos reikšmė yra sumažėjusi, tačiau bet kuriuo atveju ne tiek daug, kaip tai pateikia kai kurie Naujosios viešosios vadybos kritikai (pvz. Ch. Maederis). Vis dėlto vis dažniau siūloma Naujosios viešosios vadybos terminą keisti į Viešosios vadybos (public management) terminą, kuris labiau atitiktų administravimo praktiką ir realią padėtį, ir nepasižymėtų tokia stipria ideologine konotacija, kokia pasižymi Naujosios viešosios vadybos terminas.
Naujoji viešoji vadyba Šveicarijoje, kaip ir kitose šalyse, apibrėžiama kaip privataus verslo metodų taikymas viešajame administravime, siekiant jos didesnio ekonomiškumo, efektyvumo ir veiksmingumo, mažesnės biurokratizacijos (blogąja prasme) ir didesnės orientacijos į viešųjų paslaugų klientus. Naujoji viešoji vadyba tarsi suabsoliutina penktąją viešojo administravimo – paslaugų teikimo - funkciją, jeigu kitomis keturiomis funkcijomis laikysime paskirstymą, perskirstymą, reguliavimą ir institucijų kūrimą. Tačiau įvairiose šalyse Naujosios viešosios vadybos įgyvendinimo prioritetai gali šiek tiek skirtis.
Šveicarijoje viešojo administravimo reformos su Naujosios viešosios vadybos pavadinimu vyko visą XX amžiaus paskutinį dešimtmetį, siekiant debiurokratizuoti viešąją tarnybą ir padidinti jos veiksmingumą. Viešosios vadybos reformos vyko vietos (bendruomenės), regioniniu (kantonų) ir federaliniu lygiu. pateikusi ne vieną Naujosios viešosios vadybos matavimų sistemą ir įvairių matavimo rodiklių. Bendrąja prasme apibrėžti Naująją viešąją vadybą tinka dviejų rūšių schemos. Pirmoji yra labiau žinoma, kaip jungianti tris dimensijas – ekonomiškumą , efektyvumą ir veiksmingumą. Antroji...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!