Viešojo valdymo organizacijų teorijos

Viešasis valdymas Viešasis valdymas – tai sparčiai augantis reiškinys žmonijos kasdieniniame gyvenime. Kai kuriems žmonėms tai gali atrodyti, kaip „laisva“ sfera, kurioje leidžiama ir daroma viskas, kas šauna į galvą. Tačiau taip tikrai nėra. Pirmiausia, norėčiau išskirti faktą, kad viešųjų organizacijų sprendimų mąstas, įtaka ir sudėtingumas kyla labai sparčiai. Viešojo sektoriaus atstovai tarsi yra laisvi priimti arba atmesti įvairius sprendimus ar nurodymus. Tačiau pažvelgus iš kitos pusės – nelaisvi. Jie privalo jausti nešamą atsakomybę ne tik už save, savo darbą, bet ir už visus žmones esančius aplink, visus, kurių būvį ir gyvenimą įtakos priimtas sprendimas, visus, kuriuos tas valstybės tarnautojas atstovauja. Mėginant žvelgti iš kitos prizmės pusės, atrodo, jog viešojo valdymo specialistai yra kontrolės žmonės. Galima teigti, kad jie kontroliuoja viešojo administravimo procesus iš vidaus: vykdo tyrimus, įgyvendina priimtus sprendimus, bei nutarimus, komunikuoja su bendruomenėmis ir siekia kelti realias problemas į dienos paviršių. Kartais, jei problema yra opesnė, gali neužtekti išteklių ar kitų veiksnių ją išspręsti vietos lygmeniu. Tuomet kreipiamasi į didesnį, aukštesnį valdymo vienetą, kuris yra įgalus padėti rasti problemos sprendimo būdą. Tokiu būdu vietinio lygmens viešojo valdymo atstovas praranda kontrolę ir pats tampa kontroliuojamas. Chester Barnard savo citatoje vartojo tokius žodžių junginius kaip: „<... besirenkantis ir renkamasis darantis poveik negalintis jam atsispirti...>“. Mano nuomone, tai vienas kitam priešiški terminai. Bet ar ne taip privalo būti demokratijoje? Juk jeigu tik viena pusė rinksis, darys poveikį (iš citatos konteksto) tai pamažu virs į autoritarinį valdymą, kuris mums yra netinkamas ir nepriimtinas. Todėl, mano pažiūriu, visur ir visuomet reikia išlaikyti balansą tarp gero ir blogo, laisvo ir nelaisvo, besirenkančio ir renkamojo. Kiekvienas asmuo yra pavaldus ir priklausomas. Nesvarbu ar tai žemiausio rango valstybės tarnautojas, pavyzdžiui, seniūnijos darbuotojas, kuris pavaldus seniūnui, savivaldybės administracijai ir panašiai, ar tai pats valstybės Prezidentas, kuris nors ir šalies vadovas – išlieka pavaldus Konstitucijai. Tuo pat metu, kai iš vienos pusės visuomet esame įpareigoti, iš kitos pusės esame laisvi ir nepriklausomi. Net Lietuvos Respublikos Konstitucijoje minima, kad žmogaus asmuo ir laisvė yra neliečiama. Vieni esame linkę labiau naudotis šiomis savo teisėmis, kiti – mažiau. Tačiau noriu pasidžiaugti, jog šių laikų visuomenėje vis plačiau pradedame atskleisti savo asmenybę, bei jos bruožus. Imame elgtis laisviau, parodome savo charakterio bruožus, esame pasiryžę būti sukritikuoti ar nesuprasti. Stengiamės baimę vyti kuo toliau nuo mūsų ir skatinti priimti mus tokius, kokie esame iš tiesų ir norime būti. Vieniems tai puikiai pavyksta ir jie net sugeba praturtinti, įkvėpti, sužavėti kitas asmenybes savo charakteriu ir pozityvumu, bet, žinoma, pasitaiko ir tokių atvejų, kai žmogus tampa nuasmenintas. Tai ypač dažnai nutinka darbo aplinkoje. Ne tik 3 viešojo administravimo sektoriuje, bet ir visur kitur. Viso to pasėkme dažnai tampa priverstinis tikslų keitimas, kuris įvyksta po to, kai pažeidžiamas žmogaus pasitikėjimas savimi ir jis jaučiasi nebeįgalus pasiekti anksčiau užsibrėžtų tikslų. Iš naujo išsikelti uždaviniai dažniausiai būna menkesni, asmuo ima ieškoti tam tikrų apribojimų, kad lengviau galėtų priimti sprendimus. Konkretumas viena iš daugelių svarbių savybių reikalinga bet kokio rango valstybės tarnautojui. Taip manau dėl to, jog viešojo valdymo atstovas ir jo veiksmai įtakoja grupės, organizacijos, bendruomenės gyvenimą, o ne tik jo vieno, todėl imantis bet kokių veiksmų reikia kuo daugiau susikoncentruoti į reikiamus aspektus. Tačiau ieškant to konkretumo negalima pamiršti ir visumos, kuri susideda iš labai daug mažų koncentracijos dalelių. Tokioje srityje būtina rasti vadinamus lyderius, kurie sugebės rasti kelią pirmyn ir gebės tuo keliu vesti komandą. Tačiau lyderiauti ne visuomet reiškia „valdyti“ kitus ir į juos žiūrėti iš aukšto. Šiais laikais vis labiau priimtinas tampa nematomo lyderio valdymas. Tai lyderis, kuris nori ir geba „valdyti žemę“, tačiau kiti nejaučia jo tiesioginio vadovavimo. Jis nenurodinėja žmonėms, o buria juos aplink save taip užtikrindamas geresnį mikroklimatą darbo aplinkoje ir ,žinoma, kokybiškesnį patį darbo procesą. Taigi, viešasis valdymas, mano nuomone, turi dvi tarsi viena kitai priešiškas puses. Viešojo valdymo atstovai tarsi yra visiškai laisvi ir nevaržomi, tačiau iš kitos pusės juos net labai įtakoja žmonės, kurių gerovė yra priklausoma nuo jų.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!