"Vienišo žmogaus paveikslas" ir "Autoritetų vaidmuo lituvių literatūroje"

Lietuvių lyrinės ir psichologinės prozos pradininkas Jonas Biliūnas vienišo žmogaus paveikslą atvaizdavo netekties akivaizdoje. Autorius gimė turtingoje ūkininkų šeimoje, tačiau tapęs našlaičiu greitai pažino vienišą ir skurdų nepritekliaus gyvenimą. Tai suformavo jo nuoširdžią humanistinę atjautą pažeidžiamiausiems visuomenės sluoksniams. Jaunystėje J. Biliūnas įsitraukė ir į marksistinę veiklą, kas buvo dažna tarp tuometinio XIX a. intiligentijos jaunimo, ypač carinės Rusijos okupuotoje šalyje. Realizmo atstovas savo kūryboje vaizdavo tai, kas vyksta jo aplinkoje. Tuometiniai lietuviai buvo sukilimų ir carinės valdžios nualinta, tik neseniai lietuvišką spaudą atgavusi ir priespaudoje egzistuojanti tauta. Po 1863-1864 metų sukilimo dauguma šalies vyrų paliko namus kovoti dėl savo teisių. Jiem žuvus, jų šeimos turėjo susitaikyti su vienatve ir ant šalies užkritusia „klaikia mirties šmėkla“. J. Biliūnas tai atvaizdavo apysakoje „Liūdna pasaka“. Kūrinyje aprašomas Banių šeimos likimas. Pagridinės veikėjos Juozapotos vyras prisideda prie sukilimo ir palieka ją vieną netaręs nė žodžio. Vienatvė pakeičia Juozapotą - tai galima matyti iš jos akių. Anksčiau „iš po jos ilgų blakstienų mirgėjo akys, kaip dvi gražios žvaigždės“, tačiau vyrui išėjus jos „akys aptemo, veidas pajuodavo“, moteris tarsi išsisėmė savo grožio ir gyvybingumo. Kadangi J. Biliūno kūryboje visos detalės turi savo reikšmę, galime suprasti, kad Juozapotos akys apysakoje atskleidžia visą moters asmenybės ir dvasios perversmą. Tai tarsi jos sielos užgesimo metafora. Likusi viena Juozaota sapnuoja košmarus, sunkiai valgo, bando užimti savo mintis kasdieniais darbais. Kertinį smugį vienatvė suduoda Juozapotai radus savo vyrą pakartą miesto aikštėje. Ji smarkiai susirgo, o galiausiai „pagijo jo kūnas, bet ne dvasia“. Išprotėjusi veikėja tesugebėjo kartoti: „Kiek ponų...kokie gražūs...“ ir „Ar nežinai tamsta, kur mano Petriukas?“ Kitaip nei dauguma realistų, J. Biliūnas vaizdavo įvykius subjektyviai, mėgo nagrinėti veikėjų vidinius jausmus, tačiau kaip ir kiti šios literatūros krypties atstovai jų neskirstė į gerus ir blogus. Toks rašymo metodas suteikia veikėjams daugiau asmeniškumo, o skaitytojui leidžia pačiam sureaguoti į įvykius. Dėl šių rašytojo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!