Tyrimo aktualumas. Dabartinėmis sąlygomis išsivysčiusiose šalyse daug dėmesio skiriama darbo užmokesčio priklausymui nuo šalies ekonomikos plėtros veiksnių. Ši aplinkybė rodo, kad užmokestis už darbą visada buvo ir yra labai aktuali ekonominė ir teisinė problema, todėl nagrinėjama tiek ekonomikos ir vadybos mokslininkų, tiek teisės specialistų.
Tūrinys ĮVADAS 4 Vidutinio darbo užmokėsčio Lietuvoje 2008-2016 m. apžvalga ir analizė. 5 Vidutinio darbo užmokėsčio Lietuvoje duomenų charakteristkos, modelio sudarymas ir prognozavimas 7 Standartiniai rodikliai 7 Hipotezių apie skirtumo tarp vidurkių ir dispersijų statistinį reikšmingumą tikrinimas 8 Vidurkių lyginimo kriterijus (Stjudento t kriterijus) 8 Dispersijų lyginimo kriterijus (Fišerio F kriterijus) 8 Koreliacijos koeficiento skaičiavimas 9 Daugialypės tiesinės regresijos lygtis 10 Pagrindinės hipotezės tikrinimas ir determinacijos koeficiento skaičiavimas 11 Prognozavimas 11 Literatūros šaltiniai 12 Priedai 13 ĮVADAS Tyrimo aktualumas. Dabartinėmis sąlygomis išsivysčiusiose šalyse daug dėmesio skiriama darbo užmokesčio priklausymui nuo šalies ekonomikos plėtros veiksnių. Ši aplinkybė rodo, kad užmokestis už darbą visada buvo ir yra labai aktuali ekonominė ir teisinė problema, todėl nagrinėjama tiek ekonomikos ir vadybos mokslininkų, tiek teisės specialistų. Tyrimo problema. ● Kaip kito DU Lietuvoje nuo 2008 iki 2016 metų? ● Kokią įtaką DU turėjo atrinkti veiksniai? ● Kokia yra DU kitimo prognozė 2017 metams? Tyrimo objektas. Vidutinis mėnesinis darbo užmokėstis Lietuvoje (neto) 2008-2016 m. Tyrimo tikslas. Atlikti vidutinio mėnesinio darbo užmokėsčio Lietuvoje (neto) 2008 - 2016 m. ekonometrinę analizę ir pateikti prognozę 2017 metams. Tyrimo uždaviniai. Šio praktinio darbo pagrindiniai uždaviniai yra šie: • išanalizuoti DU kitimą Lietuvoje nuo 2008 iki 2016 metų; • apskaičiuoti duomenų apie DU charakteristikas; • patikrinti hipotezes apie vidurkių ir dispersijų lygybes; • pateikti DU prognozę 2017 metams. Darbo struktūra. Darbas yra sudarytas iš trijų skyrių. Pirmajame skyriuje aptariamas tiesioginių darbo užmokėsčio kitimas ir tendencijos Lietuvoje, antrajame-pateikiama DU 2008- 2016 m. apžvalga ir analizė, trečiajame – sudaroma tiesinės regresijos lygtis ir koreliacinė analizė bei prognozė 2016 metų 1 ketvirčiui. Pateikiamos išvados. Vidutinio darbo užmokėsčio Lietuvoje 2008-2016 m. apžvalga ir analizė. Vidutinis mėnesio darbo užmokestis iki mokesčių Lietuvoje šių metų trečią ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2015 metų laikotarpiu, buvo 7,9 proc. didesnis. Darbo užmokestis į rankas per metus padidėjo 8,2 proc., o realusis – 7,4 procento. Tokie pokyčiai yra panašūs į buvusius ankstesnį ketvirtį ir rodo, kad stabiliai mažėjantis nedarbas, kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, minimalios mėnesio algos (MMA) augimas, kai kurių šešėlinių darbo pajamų legalizavimas buvo palankūs vidutinio darbo užmokesčio augimo tęstinumui. Ateinančiais 2017 metais sunku toliau tikėtis tokio spartaus atlyginimų augimo vien dėl to, kad nuo sausio 1 d. MMA nebus keičiama. Jos didinimas turėjo gana didelę įtaką vidutinio darbo užmokesčio augimui per paskutinius dvejus metus. Kita vertus, daugelis darbo rinkos dabartinių problemų nedings ir, jeigu nebus netikėto ekonomikos sukrėtimo dėl išorės veiksnių, kitais metais dar paaštrės. Pastaruoju metu visuomenėje vis labiau auga darbuotojų ir verslininkų priešinimas pastariesiems verčiant kaltę dėl laikomo žemo darbo užmokesčio šalyje ir dėl to nemažėjančio emigracijos masto. Šie santykiai 2017 metais gali dar paaštrėti vykstant deryboms su naująja valdžia dėl svarstomo atidėti naujojo darbo kodekso pataisų, o kompromisų ieškojimas gali paskatinti vidutinio darbo užmokesčio augimą. Tai, kad Lietuvoje gaunamas atlygis į rankas vis dar 20 eurų mažesnis negu Latvijoje, nepaisant tam tikrų ekonomikos ir mokesčių skirtumų, rodo, kad darbo užmokestis vis dėlto gali dar didėti. Būtini ir darbuotojų kvalifikacijos pokyčiai, tačiau jie vyksta lėtai ir duoda vaisių ne iškart. Beje, nereikia dabartinių darbo rinkos pokyčių vertinti vien tik neigiamai – Lietuvoje darbo užmokestis į rankas sparčiai artėja prie Latvijos lygmens. Tikėtina, kad 2017 metų pradžioje darbo užmokestis abiejose šalyse susilygins. Be to, nedarbas mūsų šalyje yra daug mažesnis negu Latvijoje ir toks pat kaip Estijoje. Kaip ir ankstesniais ketvirčiais, daugiausia darbo užmokestį pakėlė apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančios įmonės – trečią ketvirtį vidutinis mėnesio atlyginimas buvo 13,5 proc. didesnis negu prieš metus. Tokiam augimui didžiausią įtaką turėjo nuo liepos 1 dienos dar padidinta MMA ir sunkėjančios naujų darbuotojų paieškos dėl norinčių dirbti šiame sektoriuje trūkumo. Gana neblogą apdirbamosios pramonės padėtį rodo didėjantis dirbančiųjų skaičius nepaisant 9,3 proc. padidėjusio vidutinio darbo užmokesčio per metus. Nors gamybos įmonės pastaruoju metu daug investuoja į darbo našumo didinimą, darbo užmokestis auga sparčiau negu našumas, tad apdirbamosios pramonės pelningumui didėjantis vidutinis darbo užmokestis darys neigiamą įtaką. Ne pirmą ketvirtį privačiame sektoriuje vidutinis darbo užmokestis augo greičiau negu valstybiniame, kuriame algos būdavo didesnės, todėl atlyginimų skirtumas baigia išnykti. Šios tendencijos atskleidžia seną ir opią problemą – valstybės sektoriuje darbuotojų skaičius nemažėja, darbo veiklos efektyvumas neauga, daug lėšų skiriama neefektyviai infrastruktūrai išlaikyti. Kadangi įstatyme nustatyti darbo užmokesčio fondo apribojimai, didelių vidutinio darbo užmokesčio pokyčių tokiomis sąlygomis ir negali būti. Pav. 1 Vidutinis darbo užmokėstis (neto) Lietuvoje 2008-2016m. Pažvelgus į grafiką galime teigti, kad vidutinis darbo užmokėstis po ekonominės krizės yra linkęs augti, ir pastaraisiais metais augimas vyksta sparčiau nei anksčiau dėl auksčiau aprašytų darbo rinkos pokyčių bei tendencijų. Vidutinio darbo užmokėsčio Lietuvoje duomenų charakteristkos, modelio sudarymas ir prognozavimas Standartiniai rodikliai Mediana yra vidurinis sutvarkytos statistinės eilutės narys, dalijantis ją į dvi lygias dalis. Vidurkis — tai taškas, kuris vidutiniškai artimiausias visiems statistinės eilutės elementams. Dispersij parodo duomenų sklaidą apie vidurkį.. Standartinis nuokrypis yra dažniausiai taikomas sklaidos matas. Jis gaunamas ištraukus kvadratinę šaknį iš dispersijos. Kaip ir dispersija, standartinis nuokrypis parodo vidutinę duomenų sklaidą apie vidurkį. Kuo jis mažesnis, tuo aibė vienarūšiškesnė, tuo šios aibės aritmetinis vidurkis yra tikslesnė požymio reikšmes apibūdinanti charakteristika. Pirmoje lentelėje (Lentelė 1) yra pateikti visi aptarti standartiniai vidutinio darbo užmokėsčio, realaus BVP, materialinių investicijų ir nedarbo lygio rodikliai (transformuotų duomenų). Mediana Moda Min Max Vidurkis Dispersija Standartinis nuokrypis Darbo užmokestis (N) | mln. EUR 0.01127261 _ -0.040741 0.037167 0.00651 0.000401 0.02002273 BVP (realus) mln. EUR 0.00593912 - -0.14 0.02 0.0014 0.0008 0.028 Materialinės investicijos, EUR 0.1460874 _ -1.069051 0.588612 0.00852 0.17817 0.422098397 Nedarbo lygis, % 12.57 13.77 4.6 18.23 12.474 12.351 3.514 Lentelė 1 Standartiniai rodikliai Pasikliautinieji intervalai. Statistinio įvertinimo tikslumą ir patikimumą nustato pasikliautinieji intervalai. Lentelėje nr. 2 nurodomi vidutinio darbo užmokėsčio ir jo veiksnių pasikliautinieji intervalai. Pasikliautinieji intervalai Apatinė riba Viršutinė riba Darbo užmokestis (N) | mln. EUR -0.000839262 0.013849531 BVP (realus) mln. EUR -0.008840515 0.011699851 Materialinės investicijos, EUR -0.146307488 0.163346396 Nedarbo lygis, % 11.18512399 13.76326311 Lentelė 2. Pasikliautinieji intervalai Hipotezių apie skirtumo tarp vidurkių ir dispersijų statistinį reikšmingumą tikrinimas Vidurkių lyginimo kriterijus (Stjudento t kriterijus) Tikriname hipotezę apie Darbo užmokėsčio (Y) ir Materialinių investicijų (X1) vidurkių lygybę. Kriterijaus reikšmingumo lygmuo: = 0.05 Darbo užmokestis (N) | mėnesinis | EUR BVP (realus, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką) mln. EUR Mean 0.006505 0.00143 Variance 0.000401 0.000784 Observations 31 31 Hypothesized Mean Difference 0 df 54 t Stat 0.820961 P(T 0, tai regresijos funkcija didėja (didėjant x, didėja ir y); jei r
Šį darbą sudaro 2297 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!