Darbo ir darbo užmokesčio apskaita biudžetinėje įstaigoje

Darbo tikslas – išnagrinėti biudžetinės įstaigos, XXX seniūnijos darbo ir darbo užmokesčio apskaitą.
Norėdama pasiekti šį tikslą rėmiausi norminiais dokumentais, biudžetinės įstaigos dokumentacija, taip pat vadovavausi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, teisės aktais, Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymu, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymais, Darbo kodeksu(DK) ir kt.
• Vyriausioji specialistė
• Vyresnioji specialistė
• Specialistė
• Darbininkas
Prieduose pateikiau biudžetinės įstaigos dokumentų pavyzdžius, kurie atspindi biudžetinės įstaigos buhalterinės apskaitos tvarką.
1. LR Valstybės tarnautojų pareigybinių kategorijų ir pareiginių algų koeficientus;
2. Biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų tarnybiniai atlyginimai;
DARBO IR DARBO UŽMOKESČIO APSKAITA
DARBO UŽMOKESČIO NUSTATYMO TVARKA
Darbo užmokestis - tai atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius (priedai, premijos ir pan.). Darbo užmokestis mokamas pinigais
Apmokėjimas už darbą yra vienas svarbiausių visuomeninių darbo organizavimo elementų. Darbo apmokėjimas tiesiogine prasme reiškia santykius tarp darbdavio ir dirbančiojo.
Darbuotojo valandinis atlygis arba mėnesinė alga negali būti mažesni už LR Vyriausybės nustatytus minimaliuosius dydžius. (2008 m. sausio 1 d. minimalus valandinis atlygis - 4,85 Lt, o mėnesinė alga - 800 Lt). Atskiroms ūkio šakoms, regionams ar darbuotojų grupėms Vyriausybė trišalės tarybos teikimu gali nustatyti skirtingus minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydžius.
XXX seniūnijoje yra naudojama apskaitos programa “Būtent”.
Darbo apmokėjimo sąlygos, dydžiai, profesijų ir pareigų tarifiniai bei kvalifikaciniai reikalavimai, darbo normos, darbų ir darbuotojų tarifikavimo tvarka nustatomi kolektyvinėse sutartyse. Konkretūs valandiniai tarifiniai atlygiai, mėnesinės algos, kitos darbo apmokėjimo formos ir sąlygos, darbo normos (išdirbio, laiko, aptarnavimo ir kt.) nustatomos kolektyvinėse ir darbo sutartyse.
Keisti darbo apmokėjimo sąlygas be darbuotojo raštiško sutikimo darbdavys negali (išskyrus DK 120 str. 3 dalies pirmam sakinyje numatytus atvejus - be darbuotojo raštiško sutikimo darbdavys gali keisti tik tuo atveju, kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros ūkio šakos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas). Apie nustatomas naujas darbo apmokėjimo sąlygas darbdavys turi raštu...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!