Vidurkiai ir išsibarstymo charakteristikos

Vidurkis – tai apibendrinantis kiekybinis rodiklis, išreiškiantis vienarūšių reiškinių tipišką lygį konkrečiomis vietos ir laiko sąlygomis (pvz.: vidutinis darbo užmokestis, vidutinis pajamų lygis ir pan.).
Suvedant pirminę medžiagą, gaunami statistiniai duomenys apie daugelį socialinių ekonominių reiškinių bei jų požymius. Pvz., suvedant medžiagą apie pramonės įmonių darbą, gaunami duomenys apie visos pramonės ir jos šakų įmonių skaičių, produkcijos apimtį, darbininkų skaičių, darbo užmokesčio fondą ir t. t. Tokie duomenys plačiai naudojami statistikos praktikoje. Tačiau jų dar nepakanka visapusiškai šių reiškinių analizei. Dažnai tenka apskaičiuoti rodiklius, kurie apibendrintų visumą pagal tą ar kitą požymį. Vienas iš tokių apibendrinančių rodiklių ir yra vidurkis.
Jau XVIIa.V. Petis nagrinėdamas ekonomines problemas plačiai naudojo vidurkius. Vėliau juos taikė G. Kingas, apskaičiuodamas Anglijos gyventojų vidutines pajamas. Tolesnis šio metodo vystymasis atspindi šių autorių darbuose: P. Laplaso, A. Ketle – vidutinio žmogaus teorija, V. Leksiso – laikinų vidurkių pastovumo teorija, A. Bouli – efektyvių vidurkių teorija, A. Fišerio atrankinių ir patikimų vidurkių teorija, Dž. Julo, F. Milso ir kt.
Vidurkis yra tam tikro požymio daugelio individualių reikšmių apibendrinanti charakteristika. Jis apibūdina tą bendrą, kas slepiasi vienarūšės visumos kiekviename vienete. Kartu jis paslepia atskirų visumos vienetų individualias ypatybes, susijusias su atsitiktinėmis aplinkybėmis. Vidurkis, priklausantis ne vienam atvejui, o reiškinių visumai, turi santykinį pastovumą. Tai padeda atskleisti vystymosi dėsningumus. Be to, jis palengvina rodiklių, priklausančių visumoms, turinčioms skirtingą vienetų skaičių, palyginimą.
Vidurkis turi būti apskaičiuotas iš pakankamai didelio vienetų skaičiaus, iš masinių duomenų. Kuo masiškesni duomenys, tuo mažesnę įtaka vidurkiui turi atsitiktiniai veiksniai. Veikiant didžiųjų skaičių dėsniui, individualių reikšmių atsitiktiniai nukrypimai nuo vidurkio tarpusavyje pasinaikina, ir vidurkis parodo pagrindinę vystymosi tendenciją, dėsningumą.
Nors vidurkis yra apibendrinanti visumos charakteristika, tačiau tai nereiškia, kad jį galima skaičiuoti iš bet kokios visumos. Pastaroji tam tikru atžvilgiu turi būti kokybiškai vienarūšė. Tik tada vidurkis iš tikrųjų atspindės tą bendrą, kas egzistuoja ir charakteringa tai visumai, ir išryškins tipinį požymio...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!