Gyvūnų elgesys yra genetiškai užprogramuotas. Žmogaus - taip pat, bet tik iki tam tikros ribos. Žmogaus elgesį už šios ribos lemia kultūra, išskirianti žmogų iš gyvūnijos pasaulio.
Dabartine reikšme sqvoka kultūra, anksčiau reiškusi apdirbimą, kultivavimą, ugdymą, imta naudoti 18 a. Tuo metu kultūra buvo tapatinama su visuomenės ir žmogaus raida, o sąvokos kultūra ir civilizacija kurį laiką buvo vartojamos kaip sinonimai.
Kultūrą, kaip biologiškai paveldimą žmonijos atmintį, bandyta apibūdinti įvairiai: kaip lokalių elgesio ir suvokimo stereotiptų sistemas, antropologinių ir evoliucinių universalijų rinkinius ir kt. Tačiau civilizaciją pamažu pradėta atskirti nuo kultūros. Civilizacija ėmė reikšti socialinę visuomenės sąrangą, o kultūra - dvasinę žmogaus raidą.
Dabartiniu metu kultūra suvokiama ir vartojama įvairiomis reikšmėmis. JAV antropologas M. Harris kuftūrą suvokia kaip bendrą visuomeniškai įgytą gyvenseną, būdingą grupei žmonių, kurie panašiai mąsto, jaučia ir elgiasi. V. Kavoliaus teigimu, "kultūra yra viskas, kas žmonių pagaminta, ir tai, kas jiems ką nors reiškia". E. Gellneriui kultūra reiškia idėjų, ženklų, asociacijų, elgesio ir bendravimo būdų sistemą.
Kultūra suvokiama kaip socialinio žmonių gyvenimo turinys. Kalbant apie socialinio gyvenimo turinį tikslinga išskirti tokius pagrindinius jo modalumus: aprūpintas gyvenimas, socializacija, komunikacija, apibrėžti veiksmai ir tarpusavio sąveikos.
Daugelis kultūros antropologų yra pabrėžę, kad kultūra materializuojama įvairiomis objektyviomis praeities ir dabarties formomis, ir realus jos egzistavimas reiškiasi tiktai žmonėms tarpusavyje sąveikaujant bei informatyvia, turininga kaita. Tai reiškia, kad nepaisant kultūros objektų kilmės kalbama apie socialinį, o ne individualų specifinį reiškinį.
Taigi kultūros kategorija, reikšdama dirbtinius žmonių sukurtus objektus, nusako biologiškai nepaveldimų bendro žmonių gyvenimo ir veiklos turinį. Kultūrai priskiriama ir visa materialinių objektų, idėjų ir pavyzdžių, jų gamybos ir panaudojimo technologijų, nuolatinių ryšių tarp žmonių ir jų reguliavimo mechanizmų, visuomenės gyvenimo vertinimo kriterijų organizuota sistema.
Kultūra ir socializacija
Kultūros perėmimas yra pagrindinė asmens socializacjos dalis. Individai žmonėmis netampa automatiškai, jiems reikia perimti kultūrą, išmokti dalyvauti socialiniame gyvenime.
Sociologai P. Bergeris ir T. Lucmanas tai sieja su pirmine ir antrine individo socializacija....
Šį darbą sudaro 1390 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!