Vėžinės ligos ir jų prevencija

Vėžys – tai sunki liga, o tiksliau ligų grupė, kuri pasaulyje kasmet diagnoznuojama keliems milijonams žmonių. Šių susirgimų skaičius pasaulyje nuolatos didėja ir prognozuojama, kad 2020 m. bus nustatyta apie 20 mln. naujų vėžio atvejų ir 12 mln. vėžio nulemtų mirčių. Ląstelės piktybėjimo procesas yra sudėtingas ir nevienalypis. Jo metu ženkliai pakinta ląstelės fiziologija ir morfologija. Šiuos pokyčius lemia genų pažaidos: mutacijos (DNR sekos pokyčiai) arba genų raiškos pokyčiai, nesusiję su DNR pažaidomis (epigenetinės pažaidos). Dėl genų pažaidų vėžinėje ląstelėje sutrinka ląstelės dauginimosi, diferenciacijos, apoptozės ir kitų procesų valdymas, todėl tokia ląstelė gali nekontroliuojamai ir neribotai daugintis. Iš pradinės pakitusios ląstelės formuojasi ląstelių klonas vadinamas augliu (kitaip, naviku), kuris vėliau išveši, ardydamas ir naikindamas supančias normalias ląsteles. Kraujotakos arba limfine sistema auglio ląstelės gali išplisti po organizmą, formuodamos naujas kolonijas vadinamas metastazėmis. Taip auglys, atsiradęs iš vienos pakitusios (piktybėjančios) ląstelės, gali sutrikdyti viso organizmo funkcionavimą ar net lemti jo mirtį. Vėžiu serga ne tik žmonės. Augliai aptinkami moliuskuose, nariuotakojuose, žuvyse, varliagyviuose, ropliuose, paukščiuose ir žinduoliuose.
Žmogaus organizme supiktybėti gali įvairių audinių ląstelės, todėl ir vėžinių susirgimų būna įvairių tipų. Visų pirma augliai skirstomi į piktybinius ir gerybinius (1 pav.). Gerybiniai augliai dažniausiai auga lėtai, pamažu stumdami ir spausdami gretimus sveikus audinius, tačiau jų neardo ir nesugeba metastazuoti (išplisti į kitus organus). Piktybiniai augliai skverbiasi į supančius sveikus audinius, juos ardo ir naikina, be to piktybinio auglio ląstelės gali atsiskirti nuo pradinio klono ir nukeliauti į nutolusius organus, pasklisti po visą organizmą. Tik piktybinių auglių formavimasis diagnozuojamas kaip vėžinis susirgimas.
Dar augliai klasifikuojami pagal ląstelių, iš kurių jie išsivystė, tipą. Pavyzdžiui, karcinoma yra epitelio ląstelių, sarkoma – jungiamojo audinio, leukemija – kraujodaros sistemos, o limfoma – imuninės sistemos ląstelių vėžys. Karcinomos sudaro didžiąją dalį (apie 90%) žmogaus auglių. Toliau augliai klasifikuojami pagal organą, iš kurio išsivystė, pavyzdžiui, plaučių karcinoma ar B ląstelių leukemija....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!