Verslo vertinimas

1 BILIETAS. 1. Kodėl verslas yra vertinimo objektas? Verslo vertinimo objektas – verslas, nes verslas yra prekė. Verslas– konkreti ūkinės, finansinės, komercinės ar intelektinės veiklos sritis, nukreipta žm poreikių tenkinimui ir duodanti tiek verslininkui, tiek visuomenei vienokios ar kitokios formos naudą. Sąvoka „verslas“ gb 3-opai :1. Verslas – įm. tai verslo organizavimo forma. pvz, AB „Rokiškio sūris“.2. Verslas – įm veiklos sritis  arba verslo vienetas (linija). pvz, įm. augina javus (1), kiaules (2), mėsinius galvijus (3 veiklos sritis). Veiklos sritis (verslo linija) - tai nuosavybės teisių, ilgalaikių privilegijų ir konkurencinių pranašumų, specialaus ir universalaus turto bei kontraktų (dėl išteklių pirkimo, įrengimų nuomos, produkcijos pardavimo, darbo sutartys), užtikrinančių galimybę gauti tt pajamas arba pinigų srautus visuma. Veiklos sritis gb vadinama produktų linija, investicinėje analizėje ji gb vad. investiciniu projektu. 3. Verslas – ekonomikos sektorius arba šaka. Verslo elementai : prekyba, gamyba, finansai, personalas. Verslas – sistema (prekyba, gamyba, finansai, personalas) tačiau parduodami gb atskiri jo elementai, atskiros sistemos dalys. Bendrąja prasme verslas - legali veikla, kuria siekiama pelno. Pgl įst. verslas– jurid.ar fizn asmens, įm., neturinčios jurid. asmens teisių, veikla, kuriai naudojami ek-niai ištekliai, kuria siekiama gauti pajamų bei pelno ir už kurią šis asmuo atsako savo turtu.Verslo vertinimas– procesas, kurio metu nustatoma ūkio subjekto arba jo veiklos srities atitikimas tt kriterijus, pateikiamos išvados verslo rezultatams pagerinti. Pačiu bendriausiu atveju verslo vertinimą g. apibrėžti kaip procesą, kurio metu pgl pasirinktą vertinimo metodą nustatoma vertinamo objekto vertė . 2.kl. Kokie elementai apibūdina energijos sąnaudas technologijoje? Tai sąnaudos, kurios betarpiškai susijusios su g-ba (degalai, elektros energija ir žm. darbas)ir netiesioginės sąnaudos (įdaiktintos), t.y. energija, panaudota g-bos priemonių ir materialinių išteklių g-bai (mašinoms, mineral trąšoms, cheminėms ir statybinėms medžiagoms bei kt.). Pagrindiniai šios vertinimo dalies tikslai: ▲pateikti produkcijos auginimo, g-bos, laikymo, perdirbimo ir kt. technologijų palyginimo metodiką, pagrįstą energijos sąnaudų skaičiavimu; ▲pateikti produkcijos auginimo (gamybos) energijos efektyvumo nustatymo ir vertinimo metodiką, pagrįstą gautos produkcijos ir energijos sąnaudų skaičiavimu. 2 BILIETAS 1.kl.Kokie yra verslo kaip prekės ypatumai? Verslą įm. lygmenyje g. vertinti kaip prekę, kuri t. savo vertę ir kainą. Rinkos ekonomikoje prekės kaina priklauso nuo jos naudingumo, pasiūlos ir paklausos santykio.  Verslas prekė, nes savininkas g. savo verslą panaudoti, užstatyti, apdrausti, padovanoti ir t.t. Kaip ir kt prekės, verslas gb naudingas, duoti pajamų tik tuomet, kai jis naudojamas (ir atvirkščiai). Jei verslą g. kitaip (efektyviau) panaudoti, tai verslas ir tampa preke! Pajamų gavimas susijęs su tt išlaidomis. Taigi pajamų ir išlaidų visuma sudaro verslo rinkos vertės pagrindą. Tačiau verslas kaip prekė turi savo ypatumus: 1) verslas yra investicinė prekė, t.y. nauda laukiama tik ateityje. Svarbu, kad išlaidos ir pajamos gaunamos ne tuo pačiu metu, visuomet yra rizikos faktorius, ne visuomet aiškus ateities rezultatai, keičiasi pinigų vertė ir kt. faktoriai; 2) verslas yra sistema (g-ba, prekyba, reklama ir pan.), tačiau parduodami gb atskiri jo elementai arba atskiros sistemos dalys; 3) verslo vertė priklauso nuo išorinių ir vidinių sąlygų, kurias sunku (o kartais neįmanoma) numatyti; 4) verslo kainą g. reguliuoti valstybė (dėl rinkos nestabilumo), tai ypač būdinga svarbiems visuomenei verslams. Daugelio AB apytikslę, kainą g sužinoti VetPopBirž (rinkoje). Kitų įm vertė mažiau apibrėžta, bet jos t savo vertę. Svarbiausias įm. tikslas yra jos vertės (nebūtinai pelno) maksimizavimas. Dauguma įm. nėra skirtos tam, kad būtų parduotos, vadinasi, jų rinkos vertės tiksliai neįmanoma sužinoti. Verslo vertės nustatymas yra pgrd verslo vertinimo tikslas. Tai ypač aktualu, kai įm ar tt jos veiklos sritis yra parduodama. 2. Apibūdinkite sąvoką „įdaiktinta energija“. Įdaiktinta energija, tai tokia energija, kuri sunaudota konkrečiam produktui pagaminti. Tai netiesioginės sąnaudos (įdaiktintos), t.y. energija, panaudota g-bos priemonių ir materialinių išteklių g-bai (mašinoms, mineral trąšoms, cheminėms ir statybinėms medžiagoms bei kt.). Ši energija dalyvauja tarpinėje gamyboje. 3 BILIETAS Kodėl reikia vertinti verslą? Vertinti verslą reikia, kad žinotume, kokia verslo (įmonės) būklė. Verslo vertinimo tikslai, siekiama: padidinti verslo valdymo efektyvumą, nustatyti akcijų rinkos kainą, nustatyti įm rinkos kainą (vieno verslo). Verslas yra vertinimo objektas, nes verslas yra preke. Vertinimo rezultatai naudojami parengti ataskaitą išorei ir vidiniam naudojimui. Išorei: investuotojams, klientams, tiekėjams, kreditoriams, kurie, gavę vertinimo rezultatus, priims sprendimus dėl įmonės akcijų ar produkcijos pirkimo, žaliavų ir įrengimų tiekimo sąlygų, paskolos terminų grąžinimo atidėjimo ar bankroto bylos kėlimo ir pan. Vidiniam naudojimui: veiklos tobulinimo rezervų paieška, vykdant operatyvinį ir strateginį planavimą, peržiūrint išteklių paskirstymo įmonės viduje mechanizmus (tarp padalinių, darbuotojų, gaminamų produktų) ir su įmonės veiklos kokybės gerinimu susijusiems dalykams. Numanoma problema, verslo išorinių ir vidinių prielaidų pastovaus kitimo tendencija. 2. Kaip apskaičiuojamas produkcijos energijos efektyvumas? Apskaičiavus bendrąsias engr sąnaudas (tiesiog – žm d, deg ir netiesiog (įdaiktintas) – trąšos, chemikalai, traktor, pastat, kombain, automob, maš), nustatomas pagamintos žū produkcijos energijos efektyvumas (rodiklis R skaičiuojamas: R=P/E; P – gautos produkcijos energija MJ/ha. Formulę g parašyti R1=r*H/E čia  r – produkcijos energijos ekvivalentas (imlumas) MJ/t; H – produkcijos derlingumas t/ha. En sąn ploto vienetui skaičiuojamas:E=Ez+Ed+E0+(Ep+Etr+Em/Wpn )  čia  Ez – žm d en sąn MJ/ha; Ed –degalams MJ/ha; Eo –kitoms apyvartinėms priemonėms (trąšoms, sėkloms, herbicidams) MJ/ha;  Ep –pastatams MJ/ha; Etr –traktoriams ir kombainams pagaminti MJ/ha; Em, –žū mašinoms pagaminti MJ/ha; Wpn – agregato našumas ha/h. Apskaičiuotasis rodiklis gb panaudotas vertinant naudojamas ir perspektyvines technol, pirminį produkcijos perdirbimą, jos laikymą. Technol laikytina efektyvia, jeigu  R (R1) > 1. 5 BILIETAS 1.Kokie yra verslo vertinimo procesai, kriterijai ir metodai? Verslo vertinimas – procesas, kurio metu nustatoma ūk subjekto arba jo veiklos srities atitikimas tt kriterijus, pateikiamos išvados verslo rezultatams pagerinti. V subjekt gb vertinami kriter: finans pajėgumas, eko-finans galia, eko- finans gyvybingumas pan. 1 vertin kriter yra ūkio būklė, kurią galime nagrinėti nustatydami ūkio ekonom ar finans požymius. Remiantis šia būkle g spręst apie jo vidinį potencialą. Nėra ir visuotinai priimtų ūk subjektų gyvybingumo kriterijų - jie individualūs. Ūk subjekto eko būklei egzistuoja universalesni reikalavimai, lyginant su ekonominio pajėgumui vertinimo, kuris priklausys nuo konkrečios užduoties keliamų reikalavimų. 2 vertin kriter laiko momentas. Pajėgumo požymiai atsispindi tik įvertinus tt laiko tarpą. Ūk subjekto vertinimo sistemos svarbiausia suded dalis yra informacinė posistemė. VVert nustatymo metodai ir būdų klasifikacija: 1) palyginamosios vertės: turto rinkos vertė nustatoma palyginus analogiškų objektų faktinių sandorių kainas; 2) atkuriamosios vertės: pagrindas skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos fizinės būklės ir esamų eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pgl vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas; 3) naudojimo pajamų vertės: kai turtas vertinamas ne kaip įv turto suma, bet kaip verslo objektas, duodantis pelną. Metodo pagrindą sudaro būsimų grynųjų pinigų srautų prognozės ir jų dabartinė vertė. 2. Veiklos nenostolingumas (lūžio taškas)? Jis rodo, kokia tb minimali produkcijos pardavimų apimtis vertine arba fizine išraiška tam, kd įm veikla būtų nenuostolinga. LT skaičiuojamas remiantis pelno (nuostolių) atask duom. LT skaičiuojamas :a)   jei versle yra tik 1 produkcijos rūšis:  fizine išraiška (t, vnt. ir pan.):1LT=pastov sąn Lt/(pardavimo kaina Lt/t-produkc savik Lt/t);  vertine išraiška (Lt, tūkst. Lt):2 LT= pastov sąn Lt/(1-kintamos sąn Lt/pajamos Lt) b)   jei versle yra kelios produkcijos rūšys, vertinei išraiškai nustatyti naudojama form-le 2, o fizinei išraiškai čia di – i produkcijos pardavimų dalis; Ki– i produkcijos pardavimo kaina Lt/t, (vnt.); Si – i produkcijos (paslaugos) savikaina Lt/t, (vnt.). LT grafikas nubraižomas naudojant 1 veiklos metų (12 mėn.) produkcijos g-bos ir pelno (nuostolių) lentelės duomenis. Tais atvejais, jei lūžis versle įvyksta ne pirmaisiais metais, naudojami kelerių metų pelno (nuostolių) lentelės duomenys. 4 BILIETAS Išvardinkite ir apibūdinkite verslo vertinimo principus ? Verslo vertinimo principai: ●Naudingumo principas. Įm. t vertę, jei ji gb naudinga potencialiam savininkui. Naudingumas – įm. t tenkinti naudotojo poreikius tt vietoje apibrėžtą laiko tarpą. Poreikių tenkinimas išreiškiamas piniginių pajamų srauto pavidalu.● (Pa)keitimo principas. -kad max įm vertė nustatoma kaip mažiausia kaina, už kurią gb nupirkta kita įm. su ekvivalenčiu naudingumu. ●Prognozavimo (laukimo) principas. Įm. naudingumas paprastai susijęs su būsimų pelnų laukimu. Veikiančių ir duodančių pelną įm vertė nustatoma kaip laukiamo pelno, kuris gb gautas iš įm turto panaudojimo, masė,  tp piniginių lėšų, gautų perpardavus tą turtą, dydis. ●Indėjimų efektyvumas – priedas prie įm vertės, kuris padidina jos vertę dydžiu, viršijančiu faktines išlaidas. ●Našumo ribos principas:: resursų įdėjimas didina pajamingumo tempus daugiau nei išlaidų augimo tempus iki tt ribos, kuri vadinama našumo riba. Max-ti įm pajamas galima pasiekus tt optimalų faktorių dydį. ●Atitikimas rinkos poreikiams. Bet kuri įm t atitikti rinkos ir miesto plėtros standartus, būdingus tt regionui. ●Konkurencinės kovos didėjimas-mažina verslo vertę, verslininkų varžybos gauti pelną. Kova aštrėja tose ek-kos sferose, kur numatomas pelno augimas, o tai veda prie S augimo ir pelno mažėjimo (jei D nedidėja).● Priklausomumo nuo išorinių sąlygų- įm. vertė priklauso nuo daugelio veiksnių. Svarbu ištirti ryšius bei nustatyti priklausomybes tarp įm. vertės ir ją lemiančių veiksnių. Kuo priklausomybė nuo išorinių sąlygų mažesnė tuo geriau.●Priklausomybė nuo įv sąlygų. kad įm. vertė nuolat keičiasi veikiama vidinių veiksnių, supančios aplinkos ir rinkos kitimo.● Vertės pakeitimo principas Įm vertei didelę įtaką daro santykis tarp paklausos ir pasiūlos. Jeigu produkcijos paklausa viršija pasiūlą jos kainos kyla, jei pasiūla viršija paklausą tai kainos krenta, o jei paklausa atitinka pasiūlą, – kainos stabilizuojasi. 2. Finansiniai rodikliai ir jų tarpusavio ryšiai Visus rod galim sugrupuoti į 2 grupes: vidinius ir išorinius. Vidiniai rodikliai yra tie, kurių apskaičiuojamieji elementai, t.y. skaitikliai ir vardikliai, gb apskaičiuojami paimant duomenis iš finansinių ataskaitų. Išoriniais laikytini tokie, kurių 1 dalis neatsispindi finansinėse ataskaitose. Rodiklių sudarymo principai: Prieš įm pasirenkant vertinimo santyk rod, reikia nustatyti analizės tikslus ir įmonės vystymosi perspektyv. Labiausiai paplitusios šios santykinių finansinių rodiklių grupės:● pelningumo rodikliai; ●likvidumo rodikliai; ● išteklių valdymo rodikliai; ●skolos valdymo (aptarnavimo) rodikliai; ●rinkos vertės rodikliai. Apskaičiuoti pasirinktos įm. santykiniai rodikliai gb palyginami tarp skirtingų įmonės veiklos laikotarpių, (fiksuojant finan būklės bei veiklos rezultatų pasikeitimus, analizuojant jų priežastis, vertinant projekto riziką, galimybes, prognozes) su šakos, kuriai priklauso įm santykinių rodiklių vidurkiais. Kadangi finan ataskaitos gb analizuojamos turint įv tikslų, todėl finansiniai rodkliai grupuojami, atsižvelgiant ir į analizės rezultatų vartotojus. Pvz vadybininkus - gamybinės veiklos analizė, išteklių valdymo bei pajamingumo rodikliai. Akcininkai arba potencialūs investuotojai domisi– pelningumo ir rinkos rodikliai, pelno paskirstymo analizė. Kreditoriams domisi įm finansiniais svertais, likvidumo bei kredito aptarnavimo rodikliais. Du Pont'o sistema išreiškiamas finansinių rodiklių tarpusavio ryšiai. Du Pont'o sistema - tai dažnai naudojamas metodas įvertinti įm rentabilumui akcentuojant savininkų nuosavybės pelningumą ROE = grynasis pelnas / paprastųjų akcijų vertė juo nustatomas finansinių rodiklių tarpusavio ryšiai, kad santykis susijęs su rentabilumo, vertybinių popierių su nustatytu ir nenustatytu pelningumu santykio ir kapitalo panaudojimo – f-cija. Šiems ryšiams parodyti reikia perrašyti savininkų nuosavybės pelningumo (ROE) lygtį. ROE yra lygus bendrojo kapitalo pelningumo (ROA) ir nuosavybės koeficiento / daugiklio (EM) sandaugai. ROE yra ROA produktas ir kartu bendrojo pelningumo matas. EM yra vertybinių popierių su nustatytu ir nenustatytu pelningumu santykio matas. Suskaidžius ROA dalimis, kapitalo pelningumas yra ribinio grynojo pelno (, NPM) – rentabilumo mato ir bendrojo kapitalo apyvartumo (TAT)  bendrojo turto panaudojimo mato rezultatas. Derinant tarpusavyje abi lygtis, gaunama išplėstinė Du Pont'o lygtis. Ji rodo firmos savininkų nuosavybės pelningumą:   6 BILIETAS 1. G-bos lygis ir perspektyvumas Per pask 150 m technologijos nuolat tobulėjo, plėtėsi g-bos automatizav, po to seka staigi kompiuter technologijos plėtra. Naujovė greitai prigijo g-bos procesuose. Aukšt techolog lygis auga l sparč, sukurta d. įv techninių priem, technolog (pvz. robotai). Rinkos eko sąl daug įm susiduria su sunkumais, jos nepajėgia konkuruoti su kt įm. Šių įmonių veiklai atnaujinti gyvybiškai būtina pertvarkyti g-bą modernių tecnologijų pagrindu. Problemos – žinoti ir sugebėti surasti reikiamą technologiją ar priemones, sugebėti suprasti jos funkcines galimybes. Sėkmę rinkoje lemia ne technologijos, o lemia idėjos ir inovacijos, nes atsiranda naujos darbo vietos, produktai, plečiasi vartojimo ir poreikių sfera, skatinama naujų technologijų plėtra. Visa tai liečia ir informacines technologijas(IT) ir su jomis susijusias sritis. Šiandien laimi tas, kas turi idėją ir žino, kaip ją įgyvendinti. IT srityje tai atlieka tt profesijos specialistai – kompiuterinių sistemų ir informacinių technologijų projektų analitikai ir vadovai. 2. Dabartinės grynosios vertės (NPV), Dabartinė grynoji vertė. Ši vertė yra visų projekto diskontuotų grynųjų pinigų srautų suma. Didesnę dabartinę vertę turintis projektas yra priimtinesnis. Ta pati pinigų suma po kelerių metų turės mažesnę vertę negu šiandien. Būsimoji dabartinių pinigų vertė apskaičiuojama dauginant dabartinę pinigų vertę iš diskonto koeficiento, o dabartinė būsimųjų pinigų vertė – pagal atvirkštinę formulę, t.y. dalinant būsimųjų pinigų vertę iš diskonto koeficiento. Pažymėtina, kad kuo didesnė skolinto kapitalo palūkanų norma, tuo mažesnė grynoji diskontuota vertė. Jeigu NPV per nagrinėjamą periodą teigiama, – projektas priimtinas, jei neigiama, – atmestinas. 7 BILIETAS 1. Gamybos procesai, principaiG-bos Procesai susided: Paruošimo faz [iš medžiagos gamin ruošiniai, jie savo konfigūrac ir matmenim tb artimi būsimų detal konf, matm. Liejimas, kalimas]; apdirbimo faz [pjovimu, galvaniniais bei terminiais procesais gaminamos detal] surinkimas [iš gatavų detal gaminami surinkimo vienetai, mazg, gatavi gaminiai]. Jei visos 3 faz yra tai įm yra pilnos gamybos struktūros, jei ne- nepilnos [ketaus liejyklos, tvirtinimo detal gamykl]. Principai: proporc; nenutrūkstamum; specializav; sroviuk; mechanizav; automatizav; lankst; g integravimo. 2 kl. Vidinė grąžos norma (IRR) -diskontavimo norma, kuriai esant pinigų išlaidų srautų esama vertė lygi pinigų įplaukų esamai vertei. T.y. tokia diskontavimo norma, kai nagrinėjamo projekto grynoji dabartinė vertė lygi nuliui. Šis rodiklis nusako investicijų rentabilumą. Siūloma atsisakyti finansuoti tuos projektus, kurių vidinė pelno norma mažesnė negu vidutinė rinkos palūkanų norma (6,5) analogiško laikotarpio paskoloms. Priimtinesnis projektas, turintis didesnę vidinę pelno normą. (IRR) – tai palūkanų norma, kuriai esant investuoto kapitalo diskontuota vertė lygi grynųjų pinigų srautų diskontotai vertei. IRR surandama interpoliuojant ją aritmetiniu arba grafiniu būdu. IRR galima apskaičiuoti Microsoft Excel aplinkoje naudojant funkciją IRR (Insert>function>). 8 BILIETAS 1. Gamybos specializavimas G specializ. Jis priklauso nuo bendr įm specializacijos. Specializuojant g procesą visi gamin, operac pg t t požym skirstomi atskiriems įm struktūriniams vienetams. Daiktinė specializ form [atskiri struktūros vienetai specializuoti gaminti sąlyginai baigt objektus: gaminius, agregat, detal. Tobuliaus form yra detalinė specializ. Prival: supaprastina operatyvinį valdymą, padidina struktūros vienetų atsakomybę, didina D našumą, mažina prod-to savikainą. Tinka masinėje gamyboje]. Technolog form [ atsk strukt vienet specializ apdirbt l įv objektus, kuriuos sieja t t operac. Ankcčiau buvo praktikuojami tik daiktinė -dažn tik vienetinėj smulkiaserijinėj gamyb]. 2. Investicijų atsipirkimo laiko nustatymas Investicijų atsipirkimo laiko nustatym. tai periodas (m skč), per kurį būsimaisiais pinigų srautais padengiamos pradinės investicijos. Tai laikas, per kurį projekte numatytos pajamos padengia investicijas šioms pajamoms gauti. Tiek investicijų atsipirkimo laikas, tiek modifikuoto investicijų atsipirkimo laiko rodikliai apibūdina investicijų likvidumą, kuris yra atvirkščiai proporcingas rodiklių reikšmėms. Kuo reikšmės mažesnės, tuo likvidumas didesnis ir projektas priimtinesnis. Info, reikalinga atsipirkimo laikui nustatyti, gaunama iš projektuojamų finansinės padėties pakitimų ataskaitų; Atsipirkimo laikas yra 1 iš kriterijų, pgl kurį vertinamas projekto perspektyvumas. Kuo ilgesnis investicijų atsipirkimo laikas, tuo didesnė rizika. investicijų rentabilumo indeksas (I) –sukauptų diskontuotų metinių pajamų srautų ir sukauptų diskontuotų metinių investicijų srautų santykis. Kuo indekso reikšmė didesnė, tuo geriau. 9 BILIETAS  1. Gamybos sroviškumas Principai reikalauja kad visi d objektai procese judėtų nuosekliai, trumpiausiu keliu, 1 kryptim, kad negrįžtų atgal, nedarytų „kilpų“. Sroviškumo užtikrinimas planuojant chech, barus, d vietas. Sandėliai ir cechai suplanuoti tokiu eiliškumu: medž vertyb sandėlis, paruošim cechas, surinkimas, gatav produkc sandelis. Tinka masinei gamyb, suderint įreng kitam produkt nelengv. Pertraukinė gamyb: d obj po kiekv operac t t laikui išimams iš gamybos ir laukia tolimesnės operac prie d vietos, sandelį. Trūkumai: ištęs gamyb cikl, didel sandėl plot, reik d transport. 2.Verslo jautrumas ir jo skaičiavimas Verslo jautrumo esmė yra kokius galima padaryti nukrypimus nuo rodiklių, kad veikla vyktų sėkmingai. Kiek galima didinti sąnaudas ir mažinti kainas. 10 BILIETAS 1. Gamybos potencialo panaudojimo vertinimas G potencialo panaudojimo vertinimas. Pagr g-bos fun-ja – teikti prekes, pasl. G potencialas – g elementų visuma, kai mažiausiomis sąnaudomis pagaminamas maksimalus produkcijos kiekis. Nustatant ryšį tarp sunaudotų gamybos išteklių D, K, d obj ir pagamintos produkc kiekio vartojama g-bos f-jos sąv. Ja yra aprašomas atitinkamas technologijos lygis. Yra skiriama trumpalaikė g funkc (yra fiksuoti ir kintami gamybos ištekl) ir ilgalaikė (visi išt kintami). Vertinant g potenc ir jos struktūrą pagr veiksniai, lemiantys vertinimo sėkmę, yra: ▲pagr gamybos proceso elementų išmanymas; ▲suvokimas, koks g-bos veiksnių derinys yra optimalus; ▲supratimas, kokios yra pagr g organiz formos; ▲ kad nuo g f-cijos priklauso pagaminamos produkcijos kiekis; ▲g f-ijos vertinimą ribojame tik 2 išt: D ir K; ▲svarbu išmanyti trump g funkc Q = a + 21L + 9L² – L³ svarbą skaičiuojant vidutinį bei ribinį produktą. 2. Kokie yra marketingo audito tipai? MA – tai sisteminis, nepriklausomas, periodinis įm rinkotyros aplinkos, tikslų, strateginių veiksmų patikrinimas ir įvertinimas siekiant atskleisti problemų ir galimybes, surasti jų sprendimo būdus, sudaryti veiksmų planą esamai padėčiai pagerinti. MA charakteristikos: visapusiškumas, sistemink, nepriklausom, periodišk. MA gali būti 6 tipų: saviaud; kryžminis; aud iš viršaus; įm tikslinio personalo; išorinis. 11 BILIETAS 1. Gamybos lankstumo ir struktūros vertinimas Šio šimtm pirm pusėje tas pats gaminys, net nekeičiant jo modelio arba modifikacijos, buvo gaminamas ilgai. Dabar, mokslinės techninės pažangos, prisotintos rinkos ir padidėjusios konkurencijos sąlygomis, gaminiai dažnai tobulinami ir atnaujinami. G procesui iškyla papildomų reikalavimų: ▲ jis tb taip organizuotas ir jo techninė bazė tb tokia, kad g-bos procesą gb greitai ir be didelių išlaidų pertvarkyti į naujų gaminių gamybą. To reikalauja g proceso lankstumo principai. Ypač svarbūs yra nepanaudotų galimybių kaštai. Palyginus įm kaštus su galimais, galima spręsti apie įm sąnaudų efektyvumą. Išskiriami trump, ilgojo laikotarpio kaštai. Bendruosius kaštus sudaro fiks, kint kaštai. Ilgojo periodo fiks kašt tampa kintam, kai keičiamos technologijos, įrengimai. Įm veikl vertinti ir kontroliuoti naudoj įv kaštų analizės metodai – inžinerinis (nauj proj v), analitinis leidžia palyginti numatomas išl su fakt, išsiaiškinti jų nukryp priež, statistinis numato būs kaštus 2. Marketingo vertinimo uždaviniai M Užd – formuoti tokią prekės kokybę, kuri atitiktų konkrečių vartotojų ir rinkų poreikius. Metinių planų vykdymo kontrolės tikslas – įsitikinti, kad įm pardavimo, pelno ir kiti planai įvykdyti. Vykdymas kontroliuojamas atliekant pardavimo masto, rinkos segmentų, marketingo išl ir pardavimo masto santykio, mark finansų analizę, vartotojų nuomonės tyrimus. Reikia atlikt pelningumo apskaičiavimus pgl prekes, rinkos segm, prekių pateikimo kanalus. Atliekant efektyvumo kontrolę siūloma įvertinti: pardavimo padalinio darbuot d efekt; reklamos efekt; pardav skatinimo efekt. Pardavimo pad darbuo d efekty įvertinamas remiantis tokiais: prarastų klientų sk per atitinkamą laikotarpį, naujų klientų sk, užsakymų sk, tenkantis šimtui telef skambučių, veiklos pelno dalis, tenkanti vienam telef skamb. Strategijos konteksto tikslas – nustatyti, ar marketingo strat įgyvendinimo rezultatai atitinka numatytus tikslus. Naudojami 2 metodai: marketingo efekty įvertinimas ir auditas. 12 BILIETAS 1. Gamybos organizuotumo vertinimas Veiksn sąlygojantys g organizuot lygį yra: *g specializac lygis; *kooperavimo lygis; *technologinių priem keitimo koefic darbo proc metu;* įm personalo esamas sk proc; *gamyboje dirbančių darb ir kitų darbuot santykis įm proc; *darbuot kaita per einam metus proc* d laiko nuostoliai proc;* g traumų dažnumas;* nepertraukiamų g proc koefic;* g proc lygiagretumo koef;* tiesiasroviškumas;* ritmiškumas. G org vertinimas yra kompleks veikla, reikalaujanti pasiruošimo, planav, rezultatų apibendrinimo, išvadų. 1 svarbiausių g organ gerinimo krypčių yra organizavimo, valdymo procesų tobulin. G organiz vertinimas remiasi tarp gamybos, vidinės gamybos, technologinės ir funkcinės specializacijos analize ir priemonių atranka šiems procesams optimizuoti. Pagr principai, padedantys įvertinti g org-tumą: proporcing, nenutrūkst, lygiagret, pastovum, ritmišk, vienarūšių d objektų (detalių, info, dok.) koncentravimas vienoje vietoje, proceso lankstumas. ●Proporcingumas – principas, kuris leidžia pasiekti įvairių darbo vietų tolygų praleidžiamąjį pajėgumą vieno proceso metu, proporcingą darbo vietų aprūpinimą inf-cija, materialiais ištekliais, darbuotojais ir kt. ●Nenutrūkstamumas – 1 iš vertinimo principų, kuris remiasi racionaliu procesų organizavimu, kai santykinai lyginamas darbo laikas su bendra proceso trukme. ●Lygiagretumas – leidžia nustatyti darbo operacijų suderinamumą per tt laiką. Darbo operacijos g vykti nuosekliai, lygiagrečia, ir lygiagrečiai–nuosekliai.●Tikslingumas – leidžia racionaliai organizuoti procesus, kurie aprūpina optimalų darbo objekto, informacijos kelią iki reikalingo objekto. ●Ritmingumas – racionalaus procesų organizavimo principas, apibūdinantis šių procesų tolygų vykdymą per tam tikrą laiką. 2.Metodas, leidžiantis įvertint prekių kokybinių savybių ir vartotojų lūkesčių atitikimą. Rinkod specialistai, stebėdami vartotoją, atlieką tyrimą, kurio metu apibrėžia daugelį vartotojų reikalavimų prekei. Šiuo atveju prekės kokybiniai požymiai, vartotojo keliami tt prekei, yra reitinguojami arba įvertinti balais. Nustačius prekės požymių svarbą, galima objektyviai įvertinti konkuruojančių prekių atitikimą vartotojų poreikius. Prieš tai yra apklausiami, kaip jie vertina konkuruojančias prekes pgl išvardintus požymius. Taip apskaičiuojamas svertinis prekės vertinimo balų vidurkis. Vienų prekių lyginimasis pranašumas pgl požymius, turinčius santykinai didelį svorį, nurodo kitų prekių racionaliausias prekių tobulinimo galimybes. 13 BILIETAS 1. Gamybos kokybės vertinimas „kokybė“ vartojamas norint pabrėžti prekės klasę, išskiriant kainą. Kokybė apibrėž kaip santykinis ydų nebuvimas, vartotojo reikalavimų tenkinimas. Kokybės parametr: *Eksploatacija; *Ypatumai; *Atitikmuo; *Patikimumas; *ilgaamžiškumas; *Kokybės įvertinimas;* Priežiūra. Kokybę lemiantys fakt, kurie apibūdina prekės, pasl visišką atitikimą savo paskirčiai: projektas, jo atitikimas, lengv naudojimas, priežiūr po pardav. 2. Kokie yra prekių asortimento vertinimo kriterijai ir metodai? Prekių asortimentas – visų prekių grupių ir tt gaminių įvairovė, kurią konkretus prekiautojas siūlo pirkėjams. Įmonės prekių asortimentą apibūdina 4 svarbūs parametrai: platumas (Pvz., bendrovė Procter & Gambel siūlo gana platų gaminių asortimentą, kurį sudaro popieriaus, maisto, kosmetikos prekių gr); dydis – tai bendras skirtingų gaminių sk bendrovės prekių grupėje; išsamumas – tai prekių grupėje siūlomų gaminių skirtingų variantų sk; darnumas nusako, kaip įv prekių gr gaminiai yra tarpusavyje susiję galutinių vartotojų, g-bos reikalavimų, paskirstymo grandinių požiūriais. Prekių asortimentui įvertinti gb naudojama Bostono matrica. Remiantis ja galima įvertinti prekių asortimento atnaujinimo lygį. Kiekviena Bostono matricos išskiriamų prekių grupė (“Šunys”, “Klaustukai”, “Melžiamos karvės”, “Žvaigždės”) bendrame įm prekių asortimente užima tt dalį. Bostono matrica leidžia nustatyti, ar įm gamina prekes, dar tik įvedamas į rinką, ar ji turi prekių, kurios įm teikia didžiausias pajamas, ir kuri dalis prekių asortimento tb greitai paimta iš apyvartos. Jei tokių prekių yra didžioji dalis, vadinasi, prekių asortimento formavimo strategija yra neracionali. 14 BILIETAS 1 Technologinės ir biologinės pažangos vertinimas. Tech paž yra vienas išorinių v apl veiksnių. Ji sudaro sąlygas įdiegti ir gaminti naują produkc, tobulinti esamą produkc, moderniz gaminamos produkc g, realizavimo procesus. Ji verslui gali reikšti ir galimybes ir pavojus. Dabar ji vyksta ypač sparčiai informac technolog, puslaid technol, lazerinės srityse, todėl jos vertinimas yra būtinas siekiant numatyti sėkm verslo plėtr sąl. Biol paž svarstant eko kategorijomis, gb laikoma tech paž dalimi, kadangi ji apima visas moksl sr. Vertinimo kokyb kriter: 1. Techniniai: naujų išteklių panaud galimybė; *g proceso pokyčiai; *Ištekl naudojimo sumaž; 2. Rinkos kriterijai: naujo rinkos segm ir prod atsirad. 2. Kokie yra kainų vertinimo kriterijai ir metodai? Kaina – pinigų suma, mokama už prod/pasl. Vertinant įm būtina įvertinti: *įm kainų politiką;* kainų nustatymo metodus. Įm prek kaina gb vertinama atsižvelgiant į vid prekių charakteristikas (vid kainą ir vid požymių balus) arba vertinant kainą prekės rinkos lyderės pož (rekomenduojamas plačiau). Vertinant įm kainas, svarbiausia lieka vartotojų nuomonė, nes apie jos kainą sprendžia vartot. 2 pagr kainų vertinimo aspek: kainos gb vertinamos pelningumo (orientuotas į išl įvertinimą) ir konkurencing požiūriais. Vertinant kainą prekės kokybinių savybių vartotojų poreikių, konkurentų siūlomų prekių atžvilgiu, naudojamas kainų patikslinimo metodas. 15 BILIETAS 1. Kaip vertinamos gamybos technologijos ekologiniu požiūriu? Technologijų vertinimas ekologiniu požiūriu - tt tyrimų forma, sistemiškai analizuojanti technologijų taikymo ekologines (aplinkosaugines) pasekmes. Technologijas ekologiniu požiūriu galima vertinti pgl galutinių medžiagų pobūdį. Galutines medžiagas –apima g-bos produktą (g-bos rezultatą) bei g-bos metu susidariusias atliekas. Ekologinis technologijų įvertinimas ir remiasi pastarųjų atliekų įtaka aplinkos kokybei. Priklausomai nuo atliekų pobūdžio (pavojingumo, fizinės būsenos), technologijos ir vertinamos palyginamuoju metodu- tt technologijos lyginimu esamu laikotarpiu “geriausia prieinama technologija” – naujausia įranga, pažangiausi veiklos ar g-bos būdai, leidžiantys praktiškai sumažinti aplinkos taršą. “Geriausia prieinama technologija”-vertinimo (lyginimo) etalonas. Tp siūloma vertinti pgl produkto savybes, jo pobūdį.Tuo pagrindu išskiriami “ekologiški” produktai, kurie laikomi draugiški aplinkai ir specialiai ženklinami. Šio vertinim metod:* kaštų efektyvumo analizė [Naudojama alternatyvos, pasiekiančios tikslą maž kaštais, parinkimui. Metodas naudingas kai veikla aiškiai ribojama esamų (aplinkosauginių) tikslų, pvz, O2,H2O kokyb standart, emisijų apribojimai pagal išduotus leid]. Kaštų – naudingumo analizė [Metodas, kuriame kuo daugiau pasekmių išreiškiama viendimensine pinigine verte: naudingumo ir kaštų santykis tampa alternatyvos pasirinkimo pagrindu]; Multikriterinė analizė [Tai KNA sudėtingesnė forma, kurioje skirtingos vertės suteikiamos daugeliui vertinimo kriterijų, o ne viena vertė kaip KNA]; Naudojimo (gyvavimo) ciklo analizė [naudojami detalūs skaičiavimai produkto g-bos metu, pradedant nuo žaliavų, naudojamų g-boje, kasimo, iki produkto naudojimo pabaigos, galimybės jį perdirbti ar dar kartą panaudoti, galų gale – patekimo į sąvartyną. GCA leidžia gamintojui suskaičiuoti, kiek sunaudota energijos ir žaliavų, kiek susidaro kietų, skystų ir dujinių atliekų per produkto gyvavimo laiką. 2. Kokie yra rėmimo vertinimo kriterijai ir metodai? Rėmimas - tai marketingo kompl element, apimantis sprendimus ir veiksmus, kuriais numatytos asmenų grupės informuojamos ir skatinamos pirkti. Nustatyti ekonominį reklamos efektyvumą – vienas sunkiausių uždavinių. Tiksliai matematiškai to nustatyti neįmanoma. Reklamos eko efektyv išreiškiamas gautų papildomų pajamų ir reklamos išlaidų skirtumu. Todėl skaičiuojama, kokia papildomo pardavimo suma tb gauta po reklamos. Apskaičiuojant galima panaudoti regresinės anal ir mažiausių kvadratų metodą. Pardavimo skatinimui įvertinti naudojami šie metodai:* pardavimo masto prieš skatinimą, skatinimo metu ir po jo palyg; *vartotojų apklausa, kurios metu nustatoma, kiek vartot prisimena skatinimą, ką jie mano apie jį, kokią įtaką jis daro jų pasirinkimui; *eksperimentai, kurių metu pasirenkamas skirtingas skatinimo intensyvumas, trukmė. Rėmimo priemonių efektyv galima įvertinti ne tik kiekyb, bet ir kokyb aspektu (vartotojų požiūris į tt įm naudojamą rėmimo  priemonę, įm įvaizdžio formav). Ryšiai su visuomene: Paprasčiausias veiksmingumo rodiklis yra kontaktų su visuomenės informavimo priemonėmis skaičius. Vertinant ryšių su visuomene darbą, svarbu nustatyti, kaip įgyvendinus kitas priemones pasikeitė įm, jos gaminamų prekių žinomumas, tikslinės grupės nuomonė. 16 BILIETAS 1. Kokią įtaką verslas turi aplinkai? Verslo įtakos ekologinio vertinimo tikslas – visuomenės raidai garantuoti palankią aplinką. Ekologinio vertinimo kriterijai apibūdina verslo įtaką gamtinei aplinkai (ekosistemoms).Kadangi poveikio aplinkai vertinimas yra neatsiejama ūkinės veiklos priešprojektinės (ar įgyvendinant projektą) dokumentacijos dalis. Bendruoju atveju vertinant verslo įtaką aplinkai, išskiriami 2 vertinimo struktūros aspektai: 1. Horizontalioji struktūra apima nuoseklų tt aplinkos elementų ir poveikio jiems veiksnių, sąveikaujančių tarpusavyje, įvertinimą,pvz, taršos šaltinių rūšis, aplinkos elementus (atmosfera, vanduo ir t.t.) ir pan. 2. Vertikali struktūra apima gamtinių procesų ir dėsningumų analizę nagrinėjamoje teritorijoje, esamos aplinkos būklės įvertinimą, kuriuo remiantis būtų galima numatyti verslo (kaip ir kitos ūkinės veiklos) galutinį poveikį, kas ir yra vertinimo tikslas. Kiekviena vertinimo horizontalioji dalis apima 3 vertikalius lygmenis: gamtinių procesų ir dėsningumų įvertinimas →esamos aplinkos būklės įvertinimas→ verslo poveikio įvertinimas Kiekvieno vertikalaus lygmens vertinimo rezultatas (išvados) lemia kito lygmens vertinimo duomenis. Poveikio aplinkai vertinimas yra kompleksinis. Verslo įtakos aplinkai horizontalioji vertinimo struktūra: ▲Poveikis atmosferai- poveikis klimatui, atmosferos tarša ▲Poveikis atviršiniams vandenims ▲Poveikis litosferai ▲Poveikis dirvožemiui- mechaninis poveikis, cheminis poveikis ▲Poveikis biotai- povaikis augalinei dangai ir poveikis gyvūnijai ▲Poveikis žmogui. Hor vert strukt: Poveikio atmosferai vertinimas. nagr 2 asps – poveikis klimatui ir atmosferos tarša. Atmosferos taršos įvertinimas pirmiausia siejasi verslo poveikio atmosferos cheminei būklei įvertinimu. Poveikis klimatui vertinamas tiek mikro, tiek makrolygiuose, numatant galimą poveikį tokiems parametrams kaip vidutinė oro temperatūra ir pan. Vertinimas tinka toms verslo veikloms, kurios susijusios su teršiančių medžiagų išmetimu į atmosferą. Poveikio paviršiniams vandenims vertinimas. Kokybinis verslo poveikio paviršiniams vandenims vertinimas remiasi veiklos metu išskiriamų į vandenis medžiagų koncentracijų lyginimu su nustatytais normatyvais ir standartais. Kiekybinio poveikio vertinimas remiasi paviršinių vandenų išteklių naudojimu verslo sektoriuje. Poveikio litosferai vertinimas. Tai veiklos įtakos vertinimas ne patiems litosferos komponentams (reljefui, grunto struktūrai ir t.t.), o to poveikio, kuris „persiduoda“ per litosferą kitiems aplinkos komponentams. Poveikio dirvožemiui vertinimas. Vertinant verslo įtaką dirvožemiui atsižvelgiama į du galimo poveikio tipus: 1 – mechaninį ir 2 – cheminį. ). Mechaninio poveikio dirvožemiui vertinimas apima tiesioginę bei netiesioginę ardomosios veiklos įtakos dirvožemio humusingam sluoksniui (naudojant sunkiasvorę techniką, neteisingai suariant dirvą ir pan.) įvertinimą. cheminio poveikio dirvožemiui vertiniams atsižvelgia į teršimą cheminėmis medžiagomis pobūdį (buitinių atliekų sąvartynas, naftos išsiliejimas ir pan.). Poveikio biotai vertinimas. vertinant poveikį išskiriamos dvi sudėtinės dalys: 1 – poveikio vertinimas augalinei dangai ir 2 – poveikio vertinimas gyvūnijai. Poveikio žmogui vertinimas. Paprastai poveikis vertinamas taip vadinamuoju antropologiniu kriterijumi, apimančius anksčiau išvardintus aplinkos elementų vertinimo kriterijus žmogaus atžvilgiu. 2. Kokie yra pateikimo vertinimo kriterijai ir metodai? Paskirstymas – market komplek element, apimantis sprendimus ir veiksmus, susijusius su prekių judėjimu nuo gamint iki vartot. Paskirstymo proc, be gamintojo dalyvauja ir kt ek-nį bei teisinį savarankiškumą turintys ūkio subj, todėl svarbu koordinuoti paskirstymo proceso dalyvių – partnerių veiksmus, palaikyti tarp jų ryšius, skatinti bendradarbiavimą. Norint paskirstymą integruoti į marketingo kompleksą reikia, kad sprendimai ir veiksmai, planuojant ir organizuojant prekių judėjimą būtų derinami su prekių, kainų ir rėmimo strategijomis bei jų įgyvendinimo priemonėmis. Prekės iš gamintojo vartotojui patenka tt keliu, vadinamuoju paskirstymo kanalu– tai tarpusavyje susijusių įm, dalyvaujančių prekių judėjimo nuo g-tojo iki vartotojo procese, grandinė. Šių kanalų pasirinkimas yra strateginis sprendimas, turintis didelę reikšmę visam marketingo kompleksui, ypač kainų politikai, reklamos organizavimui, pardavimo skatinimo priemonėms ir kt. Nuo jo priklauso, kiek potencialių vartotojų ir kaip įmonės prekės juos pasieks, kokių jie turės galimybių jų įsigyti, kokia rinkos dalis teks įm. Pasirenkant paskirstymo kanalą įtakos turi daug veiksnių: Su prekėmis susiję (pirkimo dažnumas; kaina; transportabilumas; laikymo sąl;  konsultavimo priežiūros būtinumas). 2.  Su vartotojais  susiję (skaičius; gyv teritor pasiskirstymas;  perkamoji gal; pirkimo įpročiai.) 3.   Su konkurentais susiję (skaičius; dydis; finansinis pajėgumas; įvaizdis;  jų konkuruojančios prekės; paskirstymo kanalai). 4. Su įmone susiję (dydis; gamybinė programa; finansinis pajėgumas; rinkos dalis; personalas;  įvaizdis). 17 BILIETAS 1 Kokie bruožai būdingi personalo organizavimo sistemai (POS)? POS – S, kuriai būdingi visi sudėtingų sist bruožai: * org struktūra (Galima išskirti posistemius pg lygius, objektus, planavimo terminus); *sist tikslai yra bendri, nustatyti remiantis bendr įm, personalo politikos tikslais; *POS turi daug lygių derinamą centralizuotą valdymą su atskirų posistemių autonomiškumu; *joje, be vertikalių ryšių, jungiančių skirtingų lygių posistemius, yra ir horizontalių ryšių tarp vieno lygio posistemių; *būdingas kryptingumas ir sudėtingi ryšiai tarp atskirų posistemių ir su aplinka. Vieno posistemio parametrų pasikeitimas būtinai sukelia kitų posistemių ir visos sistemos keitimąsi. Personalo vadybos subjektai gb skirstomi į vidinius (Pagr darbuot, pagalbiniai, vadov, special) ir išorinius (Seimas, Vyriausybė, Sodra, MI, teismai; bazinė bendrojo ir profesinio mokymo, kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo sistema). 2. Kompleksinio vertinimo esmė ir tikslai. KV – tai sistema rodiklių, leidžiančių tt būdu funkciniu arba dalykiniu požiūriu apibendrinti 1, arba dažniau – keletą, įm veiklos arba verslo aspektų. Jis apima: gamyb-technolog, energet, ekonom, rinkodaros ir strateg, finansinę ir rizikos, ekspertinę kompleksinę analizę. KV turi pateikti vienareikšmį atsakymą, įvertinus ir teigiamus, ir neigiamus verslo aspektus. Kompleksinė analizė suteikia galimybę, rengiant investicinius projektus, vertinant verslą ar svarstant paraiškas dėl valstybės subsidijų ar kitos valstybės pagalbos suteikimo šiems projektams įgyvendinti išrinkti iš pateiktų variantų, efektyviausią įmonei, ūkio šakai, visai ekonomikai ar problemoms spręsti kurioms skirti investiciniai projektai. KV suteikia galimybę: įvertinti įv analizės metodais nustatytus projekto rodiklius ir rasti 1,  apibendrintai apibūdinantį investicinį projektą; priimti sprendimus, atsižvelgiant į prieštaringus rodiklius; atsižvelgti į atskirų kriterijų įtaką vertinimo rezultatams. Kompleksiškai vertinant, siūloma naudotis ekspertinio hierarchinio vertinimo metodu. 18 BILIETAS 1.Kodėl reikia vertinti personalą? PV – proc, kurio metu organizacijose įvertinamas darbuotojų atliekamas darbas, jų atitikimas užimamas ar numatomas ateityje užimti pareigas. 3 priež, dėl kurių vadovai vertina:  *vertinimo metu gaunama info, kuria remiantis galima priimti sprend dėl darbuot paaukšt, atlyg padid; *tai leidžia tiesioginiam vadovui ir jo pavaldiniui sudaryti planą, kaip šalinti trūkumus ir įtvirtinti privalumus; *vert metu atskleisti darbuotojo trūk, stipr savybės leidžia koreguoti jo karjeros planą. Yra neformalus veikl v – nuolatinis grįžtamojo ryšio pavaldiniams suteikimas, informavimas apie jų veiklos lygį. Jis grindžiamas kasdienės veiklos rezultatais. Formalus sisteminis v – formalizuotas proc, skirtas pavaldinių darbo lygiui vertinti. Jis atliekamas kas 0,6m arba 1m. 2.      Verslo vertinimo dalinių rodiklių  matavimo vienetų suvienodinimas. Naudojami ekspertinio hierarch vertinimo metodai, kuriame vertina ekspertai įv analizės metodais. Atsižvelgdami į investavimo tikslus, ekspertų komisija nustato vertinimo kriterijų svarbos koeficientus. Tam rekomenduojama naudotis porinio kriterijų palyginimo matrica (lent), kurios eilučių ir stulpelių sankirtoje balais įvertinamas eilutėje nurodyto kriterijaus prioritetas stulpelyje nurodyto kriterijaus atžvilgiu (max prioritet įvertinamas maksimaliu (n) balu, minimalus –  0). Jeigu investiciniams projektams vertinti pateiktame projekte nebuvo vertinimo kriterijų reikšmių, jos skaičiuojamos finansines ir ekonominės analizės metodais. 19 BILIETAS 1. Kokie elementai personalo vertinimo sistemoje? Personalo vertinimo sistemą sudaro vertinimo kriterijų nustatymas ir vertinimo skalės parinkimas. Metodai: *dok analizė; *ekspertų apklausa. Pagr reikalavimai vertinimo kriterijų sąrašui: sąrašo apimtis tb optimali; jis turi atspindėti pagrindinius darbo momentus, reikiamas savybes, kvalifikaciją, darbo atlikimo standartus; jis tb praktiškas, paprastas; jis tb orientuotas į darbo rezultatus. Pagr reikalav matavimų skalei: patikimumas, suprantam,  lengvas panaudoj. Veiksniai, nulemiantys formalizuoto vertinimo dažnumą: vertinimo būtinumas, kaštai, darbuotojų požiūris, užimtumas. 2.Vertinimo kriterijų svarbos nustatymas Ekspertų komisija nustato vertinimo kriterijus ir pateikia reikalavimus kriterijų reikšmėms apskaičiuoti. Siūloma vertinimo kriterijais laikyti šiuos investicinio projekto analizės metu apskaičiuotus rodiklius: *investic proj dabartinę grynąją vertę;*vidinę pelno normą; *investic rentabilumą; *atsipirkimo laiką;* riziką, įvertintą imitacinio modeliavimo būdu; *riziką, įvertintą keičiant pinigų srautą; *riziką, įvertintą naudojant diskonto koeficientą;* prekių ir paslaugų eksporto santykine dalį;* importuojamų pagrindinių žaliavų gamybai santykinę dalį; *užsienio standartus atitinkančios produkcijos santykinę dalį; *projekto įtaką gyventojų užimtumui; *naujų darbo vietų skaičių, koreguotą vidutinio darbo užmokesčio; *vidaus rinkoje parduodamų prekių ir teikiamų paslaugų kainas; *gamtos taršą, ekonominę proj vertę ir pan. Šis kriterijų sąrašas ekspertų komisijos gb papildytas kitais kriterijais, kurie geriau parodo projekto tinkamumą spręsti konkrečias problemas. Atsižvelgdama į investavimo tikslus, ekspertų komisija nustato vertinimo kriterijų svarbos koeficientus. Tam rekomenduojama naudotis porinio kriterijų palyginimo matrica. Svarbu matuoti ne tik finansinius veiklos laimėjimus, bet ir darančius įtaką finansinei org-cijos sėkmei, t. y. veiklos kokybei. Pgrd įm veiklos kokybės elementai yra šie: ●tiekėjų veiklos kokybės laimėjimai; ●produkto kokybė; ●pagalbinių procesų veiklos laimėjimai ir veiklos kokybė; ●org-cijos operatyviniai veiklos pasiekimai klientų ir kt org-cijos veikla suinteresuotų grupių požiūriu; ●klientų pasitenkinimas ir bei klientų pasitenkinimui įtaką darantys veiksniai. 20 BILIETAS 1 Kaip parenkami vertinimo metodai ir vertinimo atlikimo būdai? 1. Išskiriamos 2 pagr vertinimo met grup: 1)  orientuoti į praeitį (jais vertinamas praeity atlikt D; 2)  į ateitį (bandoma įvertint darbuot tinkamumą jų  ateities darbams. 2. Vert metod: 1)   aprašomieji, kurie remiamasi laisvos charakteristikos formomis; 2)  kombinuotieji, kur pg pirmines aprašomąsias charakteristikas pateikiama ir kai kurių skaitmeninių vertinimų. Tai: suminių rod. būdas, darbuot grupavimas į ,,labai gerus", ,,gerus" ir ,,prastus"; testavimas pagal gamybinių užduočių atlikimo lygį; 3) kiekybiniai, kai nustatomi darbuotojų arba atskirų jų savybių rangai, suma, koeficientai. 3. Vertinimo metodai: individualiuosius ir grupinius. Atlikimo būdai: tiesioginis – kai vertintojas realiai mato darbą ir jį vertina; netiesiog – kai vertinami tik realaus darbo pakaitalai; elektroninis darbuot stebėjimas – kai vadovai kompiuteriniais tinklais gali pasiekti savo darbuotojų kompiuterių terminalus bei telefonus ir įvertinti jų darbo tempą, tikslumą. Visi vertinimo metodai ir atlikimo būdai turi  privalumų ir trūkumų, todėl pasirenkant konkretų būdą, tikslinga įvertinti: tikslumą, objektyvumą, kainą, paprastumą. 2. Reitingų sudarymo principai. Jeigu investic projekt vertinti pateiktame projekte nebuvo vertinimo kriterijų reikšmių, jos skaičiuojamos finansinės ir ekonominės anal metodais. Patikrinama ar kriterijų reikšmės atitinka min reikalavimus, keliamus šiems investic proj. Min reikalavimus nustato ekspertų komisija, remdamasi vertinimo metodikos reikalavimais bei ūkio šakos ar ekonomikos rodiklių vidutinių reikšmių statistika. Siūloma atmesti projektus, jeigu: *vidinė pelno norma mažesnė už vidutinę rinkos ar ūkio šakos pelno normą, *investic pelningumas mažesnis už vidutinį šakos pelnin; *investic atsipirkimo laikas ilgesnis už vidutinį ūkio šakos ar bendrai ūkio investic atsipirkimą; *investic proj dabartinė grynoji vertė

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!