Nuo pat pirmųjų ekonomikos teorijų atsiradimo mokslininkai nagrinėjo valstybės vaidmenį ekonomikoje. Jau XV – XVII a. merkantilizmo mokyklos atstovai nurodė aktyvios valstybinės ekonominės politikos būtinumą. Merkantilistai turtą sutapatino su pinigais ir siekė kaupti pinigus valstybės viduje. Jų manymu, turtą didinti galima vien tik iš užsienio prekybos ir eksploatuojant kaimyninius kraštus ar kolonijas. Jų nuomone, valstybė tuo turtingesnė, kuo daugiau turi pinigų (aukso ir sidabro). Turtą gali sukaupti ir valstybinė valdžia. Ankstyvojo merkantilizmo teorijų šalininkai (anglas V. Stafordas, italas G. Skarufi) siūlė valstybėms imtis priemonių siekiant sulaikyti pinigus šalyje. Jie siūlė uždrausti pinigus išvežti į užsienį, įvesti valstybės monopolį valiutos prekybai, sukurti tam tikras prekybos vietas užsienio prekėms (visi pinigai, gauti pardavus tokias prekes, turėjo būti išleisti, perkant vietinės gamybos prekes).
XVI a. antrojoje pusėje pradeda vystytis ir XVII a. pasiekia brandumą vėlyvasis merkantilizmas (anglas T.Munas, italas A.Siera, prancūzas A. Monchretjenas). Tai didžiųjų geografinių atradimų, absoliučios monarchijos susiformavimo, prekybinės buržuazijos ekonominės galios stiprėjimo laikotarpis. Valstybinės ekonominė politika pereina į prekybos sritį, pagrindiniu uždaviniu tampa aktyvaus prekybos balanso sistemos sukūrimas.
Vėlyvojo merkantilizmo atstovai (Gide ir Rist, 1932), teigė, kad valstybė tuo turtingesnė, kuo daugiau skiriasi išvežamų ir įvežamų prekių kainos. Jie siūlė du būdus šiam skirtumui pasiekti. Pirmiausia, buvo leidžiama išvežti tik gatavus gaminius (juos pardavus buvo galima gauti daugiau pinigų negu parduodant žaliavą), uždrausta įvežti prabangos prekes. Antra, toks skirtumas galėjo būti gautas tarpininkavimo sąskaita. Šiam tikslui buvo leidžiama išvežti pinigus į užsienį. Iškeltas toks principas: pirkti kuo pigiau vienoje šalyje, parduoti kuo brangiau kitoje. Valstybė, formuodama aktyvų prekybos balansą, turėjo reguliuoti prekių įvežimą, uždėdama muitus užsienio prekėms, skatindama paklausių prekių išvežimą iš šalies. Buvo skatinamas pramonės vystymasis.
Merkantilistų teorijos tapo valstybinės politikos teorine baze, gavusi protekcionizmo vardą. Šios teorijos skatino nacionalinės ekonomikos vystymąsi, saugojo ekonomiką nuo užsieninio konkurentų, plėtė išorinę rinką. Pagrindinė šios teorijos priemonė - muitų įvedimas, tačiau protekcionizmo formos ir metodai...
Šį darbą sudaro 13805 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!