Vaisių ir daržovių sektoriaus prekybinis reguliavimas

TURINYS
ĮVADAS………………………………………………………………………………………… 3
VAISIŲ IR DARŽOVIŲ SEKTORIUS
I.I Vaisių ir daržovių kokybės reikalavimai……………………………………………………. 4
I.II Importas…………………………………………………………………………………….. 5
I.III Eksportas…………………………………………………………………………………… 5
I.IV Parama augintojų organizacijoms ir perdirbėjams…………………………………………. 6
PRIEMONĖS VAISIŲ IR DARŽOVIŲ SEKTORIUI REGULIUOTI LIETUVOJE
II.I Kokybės reikalavimo kontrolė………………………………………………………………. 8
II.II Importo ir tranzito kontrolė………………………………………………………………… 8
II.III Daržovių augintojų kooperatyvai………………………………………………………….. 9
BULVĖS………………………………………………………………………………………...10
PRIEDAI………………………………………………………………………………………..11
LITERATŪRA…………………………………………………………………………………13
Į V A D A S
Europos sąjunga (ES) įgyvendina keletą bendrųjų politikų, tarp jų ir žemės ūkio politiką.
Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) – nuosekliai išplėtota perskirstomojo pobūdžio Europos Sąjungos politika, kurios svarbiausia paskirtis – ES biudžeto lėšomis remti žemės ūkio sektorių. Ji galėjo veikti tik tuomet, kai visose Europos Bendrijos šalyse galiojo: vieningos žemės ūkio produktų supirkimo kainos bei kitos paramos rūšys, vieninga intervencinė sistema; vieninga rinka, reiškianti laisvą prekių judėjimą EB viduje, vieninga vartotojo apsauga bei vieningos konkurencijos taisyklės; vieninga išorinė rinkos apsauga; finansinis solidarumas tarp EB šalių narių.
Nuo 1962 m. bendroji žemės ūkio politika reguliuoja Europos Sąjungos ūkininkų, kurių pagamintą produkciją vartoja milijonai ES gyventojų, veiklą. Ši politika palaiko Europos žemės ūkio reikiamą išsivystymo lygį, ypač tuose regionuose, kur ūkininkavimui nėra palankių sąlygų, suteikia galimybes jį vystyti, plėsti, remia ūkininkus finansiškai. Laikui bėgant, BŽŪP keitėsi, vyko reformos, kurios turėjo ir teigiamų ir neigiamų savybių. Tačiau buvo pasiekta didelės pažangos: pagausėjo prekių įvairovė, išaugo gamyba, kiekybės ir kokybės atžvilgiu plėtėsi perdirbimo pramonė, padidėjo prekybos apimtis su trečiosiomis šalimis. Bet tai neužkirto kelio atsirasti naujoms kliūtims ir problemoms.
Padidėjus gamybos apimčiai atsirado problemų dėl gamybos pertekliaus, išaugo rinkos reguliavimui skirtos išlaidos. Tai sąlygojo ir naujų valstybių narių atsiradimas – iš pradžių jų buvo tik šešios, o šiuo metu – penkiolika. To pasekoje imtos taikyti kvotos , apribotos išlaidos žemės ūkiui, išaugo lėšų panaudojimo kontrolė. Tam reikšmės taip pat turėjo ir siekimas liberalizuoti prekybą žemės ūkio produktais pasaulyje, derybos dėl bendrojo susitarimo dėl tarifų ir prekybos, prekybos globalizavimas ir kt.
1992 m. buvo įgyvendinta esminė reforma, nuspręsta taikyti pažangesnius rinkos reguliavimo metodus, palaipsniui sumažintos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!