Veimaro užsienio politika

Versalio taikos sutartimi Vokietija prarado kai kurias teritorijas Europoje ir visas užjūrio kolonijas, buvo apribotas karinis pajėgumas, nustatytos didžiulės reparacijos.
Prieš karą Vokietija turėjo pajėgius kaimynus Rytuose (Rusija) ir Vakaruose (Prancūzija, Austrija-Vengrija), tai po Verslio sutarties tos atsvaros nebeliko. Veimaro Respublikai atsivėrė galimybės plėsti savo įtaką Rytuose. Veimaro Respublikos užsienio veksmų laisvė buvo apribota, nes ji visąlaik susidurdavo su vidaus politikos problemomis1.
Šio darbo tikslas yra apžvelgti, kokie buvo Veimaro Respublikos santykiai su Anglija, Prancūzija, Sovietų Sąjunga, Rytų Pabaltijo šalimis. Kokia buvo jos pozicija šių šalių atžvilgiu. Koks buvo pagrindinis Rytų politikos tikslas. Santykių su Rytais schema buvo labai paprasta: „Mano priešo priešas yra mano draugas“2.
Darbe remtasi P.Kruger „Die Ausenpolitik der Republik von Weimar“, H.Kissinger „Diplomatija“ ir keliais internete publikuotais straipsniais.
Santykiuose su Vakarų valstybėmis didelę įtaką turėjo reparacijų problema. Padėtis Vokietijoje buvo komplikuota, nes šalis buvo nepajėgi ekonomiškai mokėti didžiulių reparacijų. O tai komplikavo santykius su Prancūzija, kuri nenorėjo daryti jokių nuolaidų (1920m. Prancūzijai turėjo būti sumokėta 269mlrd. aukso markių). 1923m. Prancūzija užėmė Rūrą, nes vokiečiai laiku nesumokėjo reparacijų, o prancūzai tai traktavo, kaip tyčinį sabotažą, bet nieko iš to nepešė. O ši okupacija pagilino krizę Vokietijoje.
G.Stresemann‘as (užsienio reikalų ministras) įtikino Sąjungininkus, kad peštynės dėl reparacijų kenkiančios Europos ekonomikai.
1924m. pagal „Daueso“ planą, kurio esmė buvo atsižvelgti į realias Vokietijos ekonomines galimybes, mokant reparacijas iki 1928m. ir gavo 30mlrd. aukso markių paskolą, kurią suteikė JAV. Trečiojo dešimtmečio pabaigoje Vokietija buvo itin priklausoma nuo Amerikos paskolų ir jas gaudavo didesnes nei mokėdavo reparacijas.
1929m. „Jungo“ planas numatė dar mažesnes reparacijas nei reikalavo „Daueso“ planas – nuo 1,7mlrd. aukso markių iki 2,5mlrd. aukso markių , išmokant jas iki 1966m.
D.Britanija „nespaudė“ taip Vokietijos dėl reparacijų, kaip Prancūzija ir darydavo nuolaidas. Ji vykdė prisitaikymo politiką, bet ir bijojo eiti į glaudesnius sanytkius su Vokietija. D.Britanija bijojo, kad nusilpus Vokietijai, Europoje neįsigalėtų Prancūzija.
O Prancūzija bijojo Vokietijos sustiprėjimo, todėl jos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!