Temą „Keltų karyba“ pasirinkau, norėdama daugiau sužinoti apie priešistorinių laikų tautą keltus, plačiau išnagrinėti informaciją apie jų gyvenimą, politinę santvarką ir įtaką kitoms to meto civilizacijoms kariniu aspektu. Esu įsitikinusi, kad išsamus šios temos tyrimas, rašant darbą, padės daugiau sužinoti ne tik apie keltų civilizaciją, kaip atskirą bendruomenę, bet ir palyginti su kitomis civilizacijomis bei susidaryti bendrą vaizdą apie tuometinį Europos politinį, militaristinį ir kultūrinį gyvenimą ir vystymąsi.
Keltus ištirti būtent kariniu aspektu yra aktualu, nes yra nedaug veikalų, parašytų apie keltus, kaip apie karius, mažai nagrinėta jų karių apranga ir ginkluotė, kovos būdai, taktika, papročiai, pergalės ir pralaimėjimai.
Rašydama šį darbą daugiausiai naudojausi T. G. E. Pauelio apybraiža „Keltai“1. Ši knyga, parašyta garsaus britų archeologo bei istoriko ir 1958 m. išleista Londone, pirmą kartą pateikė informatyvią ir mokslinę apžvalgą apie šiuos senovės europiečius, sujungdama archeologijos ir literatūros duomenis, aprėpdama visą barbarų Europą nuo Balkanų iki Prancūzijos, Ispanijos, Italijos Airijos ir Didžiosios Britanijos. Knygos mokslinis stilius ir platūs autoriaus užmojai atskleisti temą „keltai“ leidžia nesunkiai suvokti ir įvertinti pateiktą informaciją. Detalus temos sudedamųjų dalių nagrinėjimas ir kritiškas bei objektyvus autoriaus žvilgsnis sudaro galimybę pažinti šią senovės tautą, žvelgiant pro jos buitinius, visuomeninius, politinius, kultūrinius ir religinius civilizacijos prizmės taškus.
Taip pat naudojausi Tarybinėje enciklopedijoje, British Encyclopedia rastais duomenimis.
Pagrindiniu savo uždaviniu laikau išsamiai ištiri keltus, kaip karius bei parodyti juos, kaip lygiavertę tautą romėnams, graikams ar etruskams visose gyvenimo srityse.
Seniausi išlikę pirmieji keltų paminėjimai labai trumpi ir visiškai atsitiktiniai. V a. pr. Kr. juos mini Herodotas savo garsiajame veikale „Istorija“, aprašinėdamas Dunojaus ištakas. Taip pat šiek tiek ankščiau kūręs Hekatajas Miletietis (apie 540-475 m. pr. Kr.; jo darbai žinomi tik iš vėlesnių autorių citatų) aprašė Masalijos (dabar Marselis) graikų koloniją, įsteigtą ligūrų žemėje, netoli keltų krašto. Kitame darbe Hekatajas mini keltų miestą Niraksą, ir atrodo, jog ši vietovė — tai Norėjos miestas senovės Noriko...
Šį darbą sudaro 3978 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!