Trisdešimtmetis karas

Žlugus viduramžiškoms aspiracijoms į universalybę – pasaulėtvarkos konceptą, jungiantį Šventosios Romos imperijos ir Katalikų Bažnyčios tradicijas, ėmė formuotis jėgos balanso sistema Europoje. Vakarų Europoje kildavo konfliktai tarp popiežiaus ir imperatoriaus, kurie sukūrė sąlygas konstitucionalizmui bei valdžių atskyrimui (moderniosios demokratijos pagrindui) atsirasti. Tai įvairius valdovus feodalus įgalino stiprinti savo autoritetą, kartu skirstant Europą, kuri pamažu tapo kunigaikštysčių, grafysčių, miestų ir vyskupysčių „hibridu“.
XVI ir XVII amžių riba Vokietijoje – visuomenės „slenkstis“ iš feodalizmo į kapitalizmo stadiją, o Vokietijoje tai vienas tragiškiausių jos istorijos periodų.
Šalis, tebevadinama vokiečių nacijos šventąja Romos imperija, buvo suskilusi maždaug į 300 kunigaikštysčių, tarp tikinčiųjų buvo ir katalikų, ir protestantų, ir kalvinų, todėl kunigaikščių tarpusavio nesutarimai dažnai įgydavo religinės kovos formas. Imperatoriaus reali valdžia buvo ribota, kunigaikščiams valstybės reikalai nerūpėjo, šalyje vyko gili ekonominė ir politinė krizė, nyko miestai. Kunigaikščių vaidai, valstiečių pasipriešinimas feodalų savivalei, nacionalinio išsivaduojamojo judėjimo prasiveržimas (austrų, čekų sukilimai), galingų kaimyninių valstybių noras pasinaudoti krizine situacija lėmė tai, kad kariniai veiksmai apėmė visą Vokietiją ir prasidėjo Trisdešimtmetis karas (1618-1648), sustabdęs Vokietijos vystymąsi ir lėmęs jos didelį atsilikimą, palyginti su kitomis Europos šalimis. Šis karas dar labiau nubloškė šalį atgal, ilgam sustabdė jos progresą. Nebuvo vienijančios tendencijos srovių bei krypčių margumyne, kurį paliko tragiškas Vokietijai XVII a.
Vokietija ėmė virsti atsilikusia agrarine šalimi, kurioje feodalai, sekdami Versalio pavyzdžiu, siekė šiai Liudviko XIV rezidencijai būdingo blizgesio ir prabangos, tuo visiškai nualindami valstietiją.
Tad šio darbo tikslas ir yra apžvelgti pagrindinius Trisdešimtmečio karo niuansus, kokią takoskyrą jis nubrėžė Vokietijos XVII a. istorijoje; surasti šio karo tęstinumo prielaidas (Vestfalijos taikos ratifikacija), įtakojusias Europos politinės padėties pasikeitimą; darbo eigoje glaustai bus aptariamos atskiros šios karinės akcijos pasekmės Vokietijai.
Jau XVI a. dėl reformacijos pradėjusi silpnėti popiežiaus institucija padėjo pagrindą hegemoninės Europos imperijos perspektyvai pakeisti. Kai popiežiaus institucija dar buvo stipri, ji visada kėlė didžiulių kliūčių Šventosios Romos imperijai. Popiežius nesigailėjo piktų žodžių Imperijos atžvilgiu,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!