Didžiųjų Upių Civilizacijos: Egiptas, Tarpupis (Mesopotamija), Indija, Kinija

IV tūkstm. pr. Kr. – VI a pr. Kr.
Civilizacija – tai visos žmonijos kultūros ir istorinės raidos rodiklis („pasaulinė civilizacija“) taip pat šis terminas vartojamas tam tikros visuomenės tautų grupės, kultūros istorinio brandumo rodiklio prasme („Egipto civilizacija“, „heleninė civilizacija“ ir t.t.).
Gamta: civilizacija susikūrė Nilo pakrantėse, nes Nilas kiekvienų metų liepos – spalio mėnesiais patvindavo, okai nuslūgdavo vanduo, likdavo pakrantėse derlingo dumblo ruožas. Egiptiečiai sukūrė milžinišką irigacinę sistemą (užtvankų, kanalų, dambų tinklą), kuri padėdavo išlaikyti vandenį ilgesniam laikui ir praplėsti vandens užliejamus plotus.
• IV tūkst. pr. Kr. Egipte pradėjo kurtis nomai (primityvūs valstybiniai jinginiai). Manoma, kad nomų buvo apie 42. Palaipsniui jie vienijosi ir tūkst. pab. Susidarė dvi didelės teritorijos – Žemutinis ir Aukštutinis Egiptas. Pastarojo vadovas Menas baigė vienyti šalį ir tapo I dinastijos pradininku.
• Senoji Karalystė (3000 m. pr. Kr. – 2250 m. pr. Kr.): galinga centralizuota valstybė su centru Memfyje. Šiuo metu buvo sukurta Egipto valdžios sistema. Buvo pastatytos piramidės, susiformavo realigija. Buvo pasiekti didžiuliai kultūros laimėjimai. Po šio laikotarpio apie 200 metų truko Pirmoji suirutė.
• Vidurinioji Karalystė (2050 – 1750 m. pr. Kr.): sostinė buvo Tebai. Sustiprėjo nomarchų (tai – nomų valdovai) separatistinės nuotaikos, centrinė valdžia nebebuvo tokia stipri (teko kurti profesionalią kariuomenę, valdovai įtraukė į valstybės valdymą vidutinius Egipto sluoksnius), Egiptą pradėjo puldinėti karingos hiksų gentys iš Rytų. Vidinės ir išorinės priežastys atvedė Egiptą prie Antrosios suirutės laikotarpio.
• Naujoji Karalystė (1580 – 1070 m. pr. Kr.): XVIII – XX dinastijos valdovai smarkiai sustiprino Egipto valstybę, išplėtė užkariaujamuosius žygius (Egipto teritorija iki Nilo IV slenksčio bei Viduržemio jūros šiaurės rytū pakrantės), tačiau nuosmūkis buvo neišvengiamas (atsirado daug prieštaravimų šalies viduje, disharmoniją sustiprino vergų skaičiaus padidėjimas, šventikų įtakos sustiprėjimas). Echnatono religinė reforma (XV a. pr. Kr. pab.) pagreitino civilizacijos dezintegraciją. Egiptas palaipsniui silpo, o VII a. pr. Kr. jį nukariavo asirai.
Egipto visuomeninė – politinė sistema:
• valdžios sistemos viršuje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!