Romos civilizacijos laimėjimai

Roma - viena didžiausių kada nors egzistavusių imperijų. 114 m. po Kr. buvo galima keliauti nuo Škotijos iki Sacharos, nuo Ispanijos iki Sirijos ir neperžengti Romos sienų. Vakarų valstybės tebevartoja lotynišką raidyną, romėniškus skaitmenis ir mėnesių pavadinimus. Romėnai jau mokėjo daryti betoną, stiklo langus, rengti centrinį šildymą, statyti kupolus, daugiabučius namus, turėjo ligonines, viešąsias pirtis, pašto, ugniagesių tarnybas, buvo sukūrę sveikatos apsaugos sistemą, išplėtojo valstybinių pareigybių tinklą, tarptautinę prekybą. Ligi mūsų dienų išliko jų kelių, akvedukų, pastatų. Lotynų kalba, kuria kalbėjo romėnai, yra daugelio naujųjų Europos kalbų, pvz., italų, ispanų, prancūzų, anglų, pamatas.
509 m. pr. Kr. romėnai išvarė paskutinį savo karalių. Roma tapo respublika. Jos gyventojai buvo laisvi žmonės ir manė turį teisę ir pareigą valdyti. Kasmet jie rinkdavo du konsulus, kurie ateinančiais metais tvarkydavo miesto reikalus, o kilus karui vadovaudavo kariuomenei. Kiti pareigūnai taip pat buvo renkami. Pasibaigus įgaliojimų laikui, jie tapdavo senato — Romos valstybės parlamento — nariais. Senatorių pareigos nebuvo apmokamos, daugelis jų buvo iš diduomenės, nuo seno valdančios didelius žemės plotus bei turtus.
Romą valdė senatas. Jis patarinėjo konsulams, svarstė politinius klausimus. Susirinkime piliečiai galėjo balsuoti už naujus įstatymus arba juos atmesti.
Sumanus jaunuolis iš turtingos šeimos tarnaudavo kariuomenėje beveik iki trisdešimties metų, po to galėdavo būti renkamas kvestoriumi. Jei laimėdavo rinkimus patekdavo į senatą ir gaudavo tvarkyti valstybės iždo reikalus. Vėliau jis galėdavo tapti edilu (pareigūnu, kuris rūpinasi policijos darbu, sveikatos apsauga ar viešosiomis žaidynėmis) arba liaudies tribūnu (išrinktu ginti plebėjų, t.y. prastuomenės, teisių). Baigdamas ketvirtą dešimtį, jis galėjo būti renkamas pretoriumi (teisėju ir karvedžiu), o po kelerių metų — vienu iš dviejų konsulų.
Kas penkis metus kiekvienas Romos pilietis privalėdavo registruoti savo šeimą, žmoną, vaikus, vergus, deklaruoti valdomą turtą. Nesiregistravę buvo atiduodami į vergiją, o turtas konfiskuojamas. Respublikos laikais surašymas buvo vienintelis būdas formaliai įteisinti asmens socialinę padėtį, todėl tėvai kruopščiai registruodavo vaikus, o darbdaviai savo darbuotojus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!