Egipto civilizacijos dvasia ir tradicijos

Įvadas
Tam, kad suprastume, kuo ir kiek skiriasi žmonių kultūros, ar vienas kitam prieštarauja, ar suformuoja darnią visumą, juos pirmiausia reikia išskaičiuoti. Čia ir prasideda sunkumai, kad įvairios žmonių kultūros skiriasi ne tuo pat ir ne tiek pat. Mes susiduriame su skirtinga visuomenių padėtimi erdvėje. Vienos yra arčiau mūsų, kitos- toliau, tačiau bendrai imant, jos visos yra šiuolaikinės. Turime prisiminti ir ankstesnes, viena paskui kitą sekusias kultūras, socialinio gyvenimo formas, su kuriomis tiesioginė mūsų pažintis neįmanoma. Kiekvienas panorėjęs gali tapti etnografu ir nuvykęs apsigyventi jį dominančioje visuomenėje. Tačiau net būdamas istoriku ar archeologu, jis niekada nepabuvos išnykusioje civilizacijoje ir galės ten nusikelti tik rašytinių šaltinių ar vaizduojamojo meno paminklų, kuriuos visuomenė yra apie save palikusi. Pagaliau nereikia pamiršti, kad ir šiuolaikinės beraštės visuomenės, tos, kurias mes vadiname „ laukinėmis“, sekė po tokių visuomeninių gyvenimo formų, kurių pažinti praktiškai neįmanoma.
Per ilgus amžius žmonija sukūrė įvairių lygių civilizacijas su tam tikra technologija, dvasine kultūra, savita pasaulio samprata, kūrybinio mąstymo stiliumi. Daugelis autorių šiandien laiko penkias civilizacijas: Vakarų, Indijos, Kinijos, Islamo ir Budistinę. Šios senosios Rytų civilizacijos- labai tolimas ir sunkiai suprantamas šių dienų europiečiui pasaulis. Tačiau bet kuri iš jų- senovės Egipto ar Mesopotamijos, Hetitų ar Sirijos- begalo turtingas ir savitas.
„Senovės Egipto civilizacijos dvasia“, kurią pabandysime pažinti giliau, kuo išsamiau nušviesti esminius bendruosius ir specifinius bruožus, kurių visuma taip pat leistų susidaryti kiek galima visapusiškesnį šios civilizacijos atsiradimo, sklaidos ir gyvenimo vaizdą.
Senųjų civilizacijų atsiradimas ir gyvavimas buvo nepaprastai glaudžiai susijęs su gamta. Egipto civilizacijos pradžią kaip tik ir ženklino atitinkama žmonių reakcija į gamtos sąlygų pasikeitimus. Šios sąlygos vaidino svarbų vaidmenį civilizacijos formavimesi bei vėlesnėje raidoje.
Ypač svarbią reikšmę turėjo upė Nilas. Tik Nilo dėka galėjo gyvuoti senovės Egipto civilizacija, todėl jis buvo sudievintas ir garbinamas. Egiptiečių poezijos posmuose „ Nilo pašlovinimas“ skaitome:
„ Kai tu pasirodai, o Chapi,
Tau visi atnašauja,
Atveda jaučius aukojimui,
Tau peni paukščius,
Liūtus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!