Vokietija 1919-1932 metais. Veimaro respublika

• 1918 m. Vokietijoje kilo revoliucija ir kaizeris neteko valdžios.
• 1919 m. Veimare buvo priimta konstitucija, kuri skelbė Vokietiją respublika. Valstybę valdė prezidentas, renkamas visuotiniu gyventojų balsavimu.
• suaktyvėjo komunistai. 1919 m. sausio mėn. jie Vokietijoje Rusijos pavyzdžiu pamėgino įvykdyti socialistinę revoliuciją. Šis bandymas baigėsi nesėkme. 1919 m. balandžio mėn. Bavarijoje buvo paskelbta Tarybų respublika, tačiau ir ji netrukus žlugo. Perversmą bandė įvykdyti ir dešiniosios jėgos (monarchistai).
• 1922 m. viduryje Vokietijoje staiga pradėjo blogėti ekonominė padėtis ir augti infliacija. Dėl to buvo nutrauktas reparacijų mokėjimas ir anglių tiekimas Prancūzijai.
• 1923 m. sausio mėn. Prancūzija ir Belgija užėmė Rūro sritį - vieną iš pagrindinių Vokietijos pramonės ir kalnakasybos centrų. Tai dar labiau padidino krizę Vokietijoje, ekonomika apmirė.
• Vokietija dėl sunkios ekonominės padėties nepajėgi mokėti reparacijų.
• Kad Vokietija įveiktų ekonomikos krizę, buvo suinteresuotos ir kitos šalys.
• Todėl pagal Daueso planą JAV 1924-1928 m. suteikė jai paskolą. Tai padėjo Vokietijai atkurti ekonomiką, ji vėl tapo ekonominiu požiūriu galingiausia Europos valstybe, o stabilizavus ekonomiką radikaliosios partijos neteko savo įtakos ir galimybių reikštis.
1929-1933 m
• pasaulinė ekonomikos krizė skaudžiai palietė Vokietiją:
• smuko pramonės gamyba, gausėjo bedarbių,
• bankrutavo daug įmonių.
• Visa tai stiprino politinę įtampą šalyje, galvas kėlė radikaliosios jėgos - fašistai ir komunistai.
• Ypač didelį populiarumą įgijo fašistai. 1930 m. parlamento rinkimuose jie gavo daug balsų. Vokietijos fašistų partija, susikūrusi 1919 m., vadinosi Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partija (VNSDP).
Bedarbių skaičius Vokietijoje 1928-1932 m
• METAI BEDARBIŲ SKAIČIUS
• 1928- 1 300 000
• 1929 - 1 600 000
• 1930- 3 000 000
• 1931- 4 500 000
• 1932- 5 500 000
Fašizmo atsiradimo prielaidos
• Pirmojo pasaulinio karo rezultatai apvylė jo dalyvių lūkesčius, Vokietija nenorėjo mokėti reparacijų.
• Versalio-Vašingtono sistema skatino Vokietiją ir kitas nugalėtas valstybes siekti revanšo.
• Pokario ekonominė suirutė ir politiniai bei socialiniai jos padariniai.
• Demokratinės valdymo sistemos krizė, besireiškianti parlamentinėmis krizėmis, nuolatine vyriausybių kaita Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje.
• Daugelyje šalių susikūrus komunistų partijoms,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!