"Juodosios mirties" žygis per Europą: 1347–1350 metai

Maras – viena baisiausių ligų žmonijos istorijoje. Galima jį apibūdinti kaip turistą maniaką, kurio kelionių maršrutas labai ilgas. 1347 – 1350 metų maras buvo pats didžiausias, todėl vadinamas „juodąja mirtimi“. Prasidėjęs Azijoje nukeliavo ir į Europa, kurią labai nuniokojo. Kilusi epidemija Europoje nusinešė ypač daug aukų. Taip pat pakeitė visuomenės struktūrą, bei sukėlė psichologinių pasekmių, todėl ji padarė nemažą įtaką tolimesnei Europos ir jos gyventojų raidai.
Pagrindinis darbo tikslas yra išanalizuoti marą ir jo padarinius. Realizuojant šį tikslą, darbe keliami šie uždaviniai: pirma, susipažinti su maru. Labai svarbu žinoti, kas jį sukėlė ir platino. Antra, reikia išanalizuoti maro plitimo kelią. Trečia, epidemija sukėlė tam tikrų padarinių, todėl svarbu juos išsiaiškinti bei pastebėti, kokią įtaką padarė demografiniai, socialiniai ir ekonominiai bei psichologiniai padariniai.
Tiriamojo darbo objektas – „juodosios mirties“ žygis per Europą 1347 – 1350 metais.
Darbe taikomas aprašomasis bei analitinis metodas.
Darbas susideda iš įvado, dėstymo, išvadų bei literatūros sąrašo. Dėstyme pirmiausiai išaiškinama, kas yra maras, jo sukėlėjai ir ligos simptomai. Tai padarius, svarbu išanalizuoti maro plitimo kelią, o po to pastebėti, kokias pasekmes jis sukėlė.
1347 – 1350 metų maras buvo pati baisiausia epidemija per visą gyvenimą. Kai kur ji vadinama pandemija, nes nusinešė ypač daug aukų.
Maras - tai ypač pavojinga žmonėms infekcinė liga. Ją sukelia buboninio maro, kraujo maro bei plaučių maro derinys. Pirmąsias dvi ligas platina juodųjų žiurkių blusos. Kadangi XIV amžiaus viduryje žmonės gyveno susigrūdę bei antisanitarinėmis sąlygomis, ypač miestuose, tai tokia aplinka buvo labai palanki veistis žiurkėms. Jų buvo pilna visose vietose - trobose, laivuose bei grūdų sandėliuose, todėl žmonės nuo jų nešiojamų blusų ir užsikrėtė. Plaučių maras plito oru, todėl labai greitai apsikrėsdavo ir miršdavo daugiausiai žmonių.
Vieną iš įspūdingiausių epidemijos aprašymų paliko Velso poetas Ieuanas Gethinas, stebėjęs jos pradžią 1349 metų balandžio mėnesį: „Matome, kaip tarp mūsų it juodi dūmai slankioja mirtis, epidemija, pakertanti jaunus, klajojanti šmėkla, nepasigailinti net...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!