Referatai

Napoleonas Bonapartas: didžiojo karvedžio jaunystė ir paskutiniai gyvenimo metai

9.6   (3 atsiliepimai)
Napoleonas Bonapartas: didžiojo karvedžio jaunystė ir paskutiniai gyvenimo metai 1 puslapis
Napoleonas Bonapartas: didžiojo karvedžio jaunystė ir paskutiniai gyvenimo metai 2 puslapis
Napoleonas Bonapartas: didžiojo karvedžio jaunystė ir paskutiniai gyvenimo metai 3 puslapis
Napoleonas Bonapartas: didžiojo karvedžio jaunystė ir paskutiniai gyvenimo metai 4 puslapis
Napoleonas Bonapartas: didžiojo karvedžio jaunystė ir paskutiniai gyvenimo metai 5 puslapis
Napoleonas Bonapartas: didžiojo karvedžio jaunystė ir paskutiniai gyvenimo metai 6 puslapis
Napoleonas Bonapartas: didžiojo karvedžio jaunystė ir paskutiniai gyvenimo metai 7 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

 Napoleonas Bonapartas: Napoleonas Bonapartas: Didžiojo karvedžio jaunystė ir paskutiniai gyvenimo metai REFERATAS Vilnius, 2005 Įvadas Šis referatas yra skirtas didžiam XIX amžiaus žmogui, kurio prieštaringa asmenybė verčia diskutuoti bei ginčytis iki šiol. Tai žmogus, kurį lygina su Aleksandru Makedoniečiu, Cezariu, suvaidinęs svarbų vaidmenį Europos istorijoje ir davęs savo vardą visai epochai. Tai asmenybė, verčianti gilintis bei domėtis XIX a. įvykiais, socialiniu bei kultūriniu gyvenimu. Pirmoje šio darbo dalyje yra aprašoma Napoleono Bonaparto jaunystė, to laikotarpio problemos bei sunkumai, kurie taip stipriai paveikė vos besiformuojančią būsimojo karvedžio asmenybę. Antroje dalyje yra kalbama apie Didžiojo karvedžio mirtį. Aprašomos kai kurios populiariausios hipotezės, skirtos atskleisti jo mirties paslaptį. Napoleono istoriografija yra iš tikrųjų plati ir turtinga. Ši asmenybė padarė didelę įtaką ne tik savo amžininkams, bet ir ateities kartoms, įkvėpė dailininkus, poetus, rašytojus, davė pagrindą romantizmui, Europos kultūroje sužydėjusiam po Napoleono mirties. Iki šių dienų susidomėjimas Napoleonu Bonapartu nėra išblėsęs – tai rodo daugybė veikalų ir tyrinėjimų, skirtų jo asmenybei. Mano naudota literatūra yra labai menka, palyginus su 200 tūkstačių veikalų įvairiomis kalbomis, skirtų Napoleonui kaip žmogui, karvedžiui, meilužiui, valdovui... Napoleono Bonaparto jaunystė „Aš gimiau, kai 30.000 prancūzų, sulėkę į mano tėvynės krantus, užpylė laisvės sostą krauju... Mirusiųjų šauksmas, nuskriaustųjų dejonės ir skundai, nusivylimo ašaros apsuko mano lopšį... Aš gimiau, kai mirė mano Tėvynė!...” Napoleonas Bonapartas gimė rugpjūčio 15 d. 1769 metais Ajačo mieste, kuris yra Korsikos saloje. Tai buvo advokato praktika besiverčiančio bajoro – Karlo Bonaparto ir jo žmonos Leticijos antras sūnus. Šeima buvo neturtinga ir daugiavaikė. Karlas Bonapartas siekė duoti savo sūnums išsilavinimą, taigi neatsižvelgiant į skurdų šeimos gyvenimą, nuvežė du vyresniuosius sūnus – Žozefą ir Napoleoną – 1778 metų gruodį į Prancūziją. Čia Žozefas ir Napoleonas tėvo pažinčių dėka buvo priimti į valstybės finansuojamą Oteno koledžą. Vos sulaukęs devynerių, mažasis Napoleonas buvo atskirtas nuo šeimos ir pradėjo savarankišką gyvenimą. Po kurio laiko, praleisto Oteno koledže, Napoleonas buvo priimtas į karo mokyklą Brieno mieste. Čia jis gaudavo stipendiją. „Brieno karo mokykloje Napoleonas buvo niūrus, užsidaręs berniukas: staiga supykdavo, ilgai neatsileisdavo, nė su kuo nedraugaudavo, nejautė niekam pagarbos, palankumo, simpatijos, kad ir mažo ūgio jaunutis, buvo labai savimi pasitikintis”. Briene jis išbuvo 5 metus. Napoleonas Brieno karo mokykloje Mokykloje Bonapartas atskleidė išskirtinius gabumus matematikai – šioje srityje jis visada pirmaudavo. Napoleonui puikiai sekėsi istorija, geografija ir kitos disciplinos. Tik kalboms jis neturėjo apskritai jokių gabumų: ir vokiečių, ir lotynų jam sekėsi labai sunkiai. Kartais jis ne juokais suerzindavo savo dėstytojus atkakliu nenoru mokytis kalbų. Visi bandymai priversti jį mokytis mintinai lotyniškus eilėraščius baigdavosi nesėkme. Dar sėdėdamas Brieno karo mokyklos suole, Bonapartas susižavėjo prancūzų literatūra ir vėliau, visą savo gyvenimą, stebino pašnekovus giliomis literatūrinėmis žiniomis. Grožinė literatūra visada buvo jo ypatingo domėjimosi objektu: jis ne tik puikiai išmanė ją, bet ir pats gerai rašė. Bonapartas kūrė lengvai ir greitai. Jis vienodai lengvai rašė ir prozą, ir eilėraščius ir publicistiką. Eilėraščių kūrimas sekėsi jam gana gerai, bet Napoleonas neturėjo didelio noro užsiimti menine veikla. Jo žymiausi kūriniai: „Laiškas Mateo Butafuoko“ (puikus kaltinamasis aktas prieš Korsikos deputatą Nacionalinėje Asamblėjoje), romanas „Glison ir Emeli“, dvi nedidelės novelės „Grafas Esekė“ ir „Pranašo kaukė“. Be to, jis parašė Korsikos istoriją ir nusiuntė ją į Marselį abatui Reinaliui. Žymus istorikas pagyrė jauno karininko rašinį ir pasiūlė jam atspausdint šią knygą, pridurdamas, jog ji išlaikys savo vertę amžiams. Kūryba liko Napoleono jaunystės dalimi: ateityje jis tuo nebeužsiima. Napoleonas Bonapartas nuo vaikystės iki savo dienų pabaigos turėjo beveik absoliučią atmintį. Be jokių ypatingų pastangų jis įsimindavo ir matematikos taisykles, ir sausas juridines formules, ir ilgas eilėraščių eiles iš Kornelijaus, Rasinio ar Voltero kūrybos. Vėliau, kariuomenėje, jis neklystamai vardindavo vardus karių, kuriuos pažinojo asmeniškai, nurodydavo metus ir mėnesį bendro tarnavimo ir neretai net rikiuotę, kuriai priklausė jo buvęs tarnybos draugas. Tas retas tikslios atminties gabumas ir puiki orientacija palengindavo jam įsisavinti kursą. Bet jo skurdas, varžymasis aukštuomenėje, provincialus susikaustymas neretai nustelbdavo jo talentus. Iš tikrųjų Bonaparto talentas ne visur pasireikšdavo. Jis mėgdavo žaisti šachmatais, bet kaip bebūtų keista ir netikėta, žmogus, turintis puikių matematinių gebėjimų, niekaip negalėjo perprasti sudėtingo šachmatų meno. Dar būdamas visai jaunas karininkas, jis privalėjo mokėti šokti. Napoleonas privalėjo mokėti tvirtai vesti damą veidrodiniu parketu, kadangi tuo metu tai buvo taip pat svarbu, kaip ir vadovavimas rikiuotei. Leitenantui Bonapartui, o vėliau ir generalui Bonapartui, sunkiai sekėsi šokti. Jis negalėdavo įsijausti bei pagauti muzikos ritmo, buvo nelankstus bei juokingai nerangiai numindžiodavo šokių partnerių kojas. Napoleonas daug ir sunkiai treniravosi, vėliau, kai atsirado pinigų, netgi lankė papildomas šokio pamokas, kantriai vykdydavo visus pratimus, bet tik reikėdavo jam aukštuomenės pokylyje atsistoti šalia damos į porą, visos jo bėdos prasidėdavo iš pradžių. Po kurio laiko jis visiškai atsisakė šokių, o drauge vis labiau tolo nuo savo bendraamžių ir pažįstamų. Nuo 1784-1785 metais Napoleonas mokėsi Paryžiaus karo mokykloje, kuri buvo Marso lauke. Tai buvo viena iš geriausių mokyklų šalyje, kurioje dėstė didelę patirtį turintys dėstytojai. Napoleonas atskleidė potraukį mokslams ir taip pelnė dėstytojų palankumą. 1785 m. jis puikiai išlaikė egzaminus ir gavęs jaunesniojo leitenanto laipsnį, buvo paskirstytas į pulką, esantį Valonėje, netoli Liono. Nei Brieno, nei Paryžiaus karo mokyklose, netgi pulke jam nesisekė vadovauti. Jis visada likdavo nuošalyje. Nesugebėjimą perprasti mokslo ir tarnybos draugus jis iš dalies kompensuodavo knygų skaitymu. Kai 1786 m. Napoleonas atvažiavo į Korsiką, jo skrynia buvo pilna ne drabužių, o Plutarcho, Platono, Cicerono, Reinalio darbais. Bonapartas siekė aprėpti visas to laikmečio žinias, kad galėtų geriau įsitraukt į valstybės politinio gyvenimo problemas. Reiktų atkreipti dėmesį į tai, jog į savo specialybę Napoleonas žiūrėjo labai rimtai. Jis turėjo užrašus, kuriuose konspektuodavo viską apie artileriją ir jos istoriją. Bonapartas buvo puikus istorijos žinovas – I Konsulo pasirodymai ir jo diskusijos beveik visada rėmėsi istoriniais faktais bei vardais. Bonapartas ištarnavo Valase 10 mėnesių, o paskui trumpam grįžo į tėvynę. 1786 m. jis vėl peržengė gimtųjų namų slenkstį. Napoleono motinai tai buvo didelis džiaugsmas. Su ja Bonapartas palaikydavo ypatingai šiltus bei draugiškus santykius. Kartais jis teiraudavosi jos nuomonės kai kuriais klausimais. Kadangi tėvas mirė gana anksti, Bonapartui teko pasirūpinti likusia gausia šeima. Jo paties gyvenimas buvo itin skurdus. Dažnai visai dienai jis teturėdavo stiklinę pieno, kepalą duonos, kelis su, ir viskas. Šis nebendraujantis karininkas vengdavo savo bendraamžių ne tik todėl, kad jo panešioto munduro kišenėse švilpaudavo vėjai, jis jausdavosi labai nutolęs nuo jų visų. Linksmoje bendraamžių kompanijoje jis jautėsi vienišas. „Visada vienišas tarp žmonių aš galiu grįžti prie savo svajonių tik pasilikęs vienumoje. Gyvenimas man yra našta todėl, kad niekas man neteikia malonumo ir viskas mane slegia. Jis man – našta todėl, kad žmonės, su kuriais aš gyvenu ir su kuriais turėsiu gyventi visada, mintimis yra tolimi man kaip mėnulio šviesa nuo saulės šviesos” – šios eilutės parašytos, kai Napoleonui tebuvo 17 metų. Kai Bonapartui sukako 20 metų jis jau turėjo susiformavęs savo pažiūrų ir vertybių sistemą. Didelį poveikį jam darė skaitoma literatūra, filosofija. Gimęs Prancūzų užkariautoje Korsikoje, Napoleonas pasidarė priešiškas savo užkariautojams. Jo parašas – Napoleono di Bonaparte – su pabrėžta korsikietiška transkripcija buvo savotiška patriotiškų jausmų demonstracija. Napoleono saulėlydis Napoleono Bonaparto mirtis iki šiol apgaubta daugybės paslapčių ir nežinios. Dar dabar istorikai ginčijasi dėl karvedžio mirties priežasčių. Keliama įvairių hipotezių, iš kurių dauguma yra paremtos tikrais faktais, o kelios remiasi nepatikrintais pasakojimais, prasimanymais bei fantazija. Napoleonas, būdamas vos 48 metų, mirė šv. Elenos saloje. Šv. Elenos sala yra apie pusantro tūkstančio kilometrų nutolusi nuo Afrikos ir virš trijų tūkstančių kilometrų nuo Pietų Amerikos krantų. Ištrėmę Napoleoną į šią nedidelę 122 kvadratinių kilometrų ploto salą, britai čia sustiprino savo garnizoną iki 2800 žmonių, saloje buvo išdėstyta 500 patrankų. Vienintelėje salos įlankoje esančiame uoste stovėjo 5 ginkluotos britų fregatos. Tolimesnes prieigas prie salos saugojo 6 vidutinio dydžio brigai. Prie namo, kuriame su aptarnaujančiu personalu gyveno Napoleonas, nuolat budėjo sargybiniai. O pačiam Napoleonui buvo apribota judėjimo laisvė salos teritorijoje. Taigi šansų pabėgti buvo iš tikrųjų mažai. Apie Bonaparto mirtį keliama nemažai hipotezių. Šiame darbe aptarsiu dvi hipotezes. Napoleonas mirė natūralia mirtimi. Dauguma istorikų pasakoja apie šio karvedžio mirtį taip: „1785 metų vasarį nuo skrandžio vėžio mirė Napoleono tėvas Karolis Bonapartas – nuo tos pačios ligos, nuo kurios vėliau mirė ir pats Napoleonas”. Mirus Napoleonui Bonapartui, gydytojai negalėjo prieiti bendros išvados, ieškant mirties priežasčių. Pateiktas ilgas ligų sarašas: skrandžio vėžys, hepatitas, surandėjusi opa, žarnų tuberkuliozė, tulžies pūslės akmenligė, surandėjusios opos trūkis ir kt. Visų šių ligų simptomai buvo pasireiškę Napoleonui, tik kyla klausimas, dėl kokios priežasties visos šios ligos galėjo pasireikšti kartu? Tuo tarpu Bonapartas, likus vos keliems mėnesiams iki mirties pareiškė, kad: „

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 1770 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Šaltiniai
✅ Šaltiniai yra
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
7 psl., (1770 ž.)
Darbo duomenys
  • Visuotinės istorijos referatas
  • 7 psl., (1770 ž.)
  • Word failas 147 KB
  • Lygis: Mokyklinis
  • ✅ Yra šaltiniai
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį referatą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt