XIX amžius istorijoje išsiskyrė nacionalizmo idėjų formavimusi ir sklaida. Viena iš proceso padarinių – 1871 m. susikūrusi Vokietijos imperija. Naujai sukurtoje valstybėje susipynė daugialypė partijų ir organizacijų, , neretai tarpusavyje konfliktuojančių dėl politinių idėjų ir srovių. Vokiškų žemių suvienytojas Ottas von Bismarckas, kaip Prūsijos delegatas, pasirodė esantis gana kietas konservatorius. Taigi nuo pat Vokitijos imperijos sukūrimo jis mėsi griežtos ir konservatyvios politikos.
Darbo objektas: Vokietijos konservatyvioji politika.
Darbo tikslas: Apžvelgti konservatyviąją politiką Vokietijoje nuo jos susikūrimo, t.y. nuo 1871 metų, iki 1919m, kada į valdžia atėjo socialdemokratai ir Vokietja buvo paskelbta respublika.
• Apžvelgti Vokietijos politiką 1871 – 1919 m.
• Nustatyti, kaip konservatyvioji pilitika įtakojo Vokietijos visuomenę ir valstybę.
• Apžvelgti, kaip ir kodėl kito politinės srovės.
• Literatūros šaltinių analizė.
• Statistikos duomenų analizė.
Literatūros apžvalga:
Rašant šį darbą teko naudoti literaūrą vokiečių kalba, nes reikalingos literatūros lietuvių kalba rasti napavyko.
• Pagrindinis šaltinis, kuriuo rėmiausi – Wilhalm‘o Ribhegge‘s knyga „Konservative Politik in Deutshland“, kurioje aptariama Vokietijos žemėse vykdoma politika nuo XVIII a. pabaigos iki 1990 metų.
• Papildomai informacijai gauti naudojau Andriaus Kubilio knygą „Konservatyvioji bendruomenė“, Silvijos Pocytės darbą „Mažlietuviai vokietijos imperijoje 1871 – 1914“ ir keletą internetinių puslapių.
Otto von Bismarcko politika
Vokietijos reicho sukūrimas ir jo vyriausybės pirmųjų dešimtmečių veikla neatsiejama nuo kanclerio Otto von Bismarcko, kuris dėl vykdytos beatodairiškos ir griežtos politikos buvo pramintas „geležiniu“, asmenybės. Reicho kancleris savo politinės veiklos tikslu kėlė vieningos instituciniu požiūriu ir homogeninės tautinės valstybės sukūrimą. Reichą suvienyti jis norėjo tik savomis rankomis, bet norint šalies gyventoju suvienyti ir mobilizuoti reikalingas arba išorės priešas ir gresiantis karas, arba priešas viduje. O. Bismarckas pasirinko pastarąjį variantą, suteikęs jam politinį – religinį atspalvį.
Kulturkampf‘as.
Vokietijos imperija nebuvo homogeninė ne tik tautiniu požiūriu, bet ir religiniu. Šiame lygmenyje susidūrė protestantizmas, identifikuotas su prūsiškumu, ir katalikybė. Pradėta kultūrinė kova, vadinama kultūrkampf‘u. Šį teminą galima traktuoti kaip kovą tarp Bažnyčios ir valstybės.
Kitu labai svarbiu kultrukampf‘o paskelbimo pretekstu tapo 1871...
Šį darbą sudaro 1532 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!