Vokietijos susivienijimas

"Vokietijos" samprata yra daugiau nei tūkstančio metų senumo, tačiau Vokietija kaip moderni valstybė buvo suvienyta tik 1871 m., kai buvo įkurta Prūsijos karalystės dominuojama Vokietijos imperija.
Pirmasis vokiečių valstybinis darinys – didžiąją dalį savo gyvavimo žinomas kaip Šventoji Romos imperija. Šventoji Romos imperija atsirado iš Karolingų valstybės padalinimo 843 m. ir egzistavo įvairiomis formomis iki 1806 m.
Vokietiją suvienijusi Hohencolernų dinastija 1415 m. įgauna teises į Brandenburgo marką. 1530 m. bandyta Katalikų bažnyčios reformacija nepavyko ir Vokietijos didelė dalis valstybių perėjo į protestantizmą. Reformacijos metu Brandenburgas tampa protestantų tvirtove. Trisdešimtmečio karo pabaigoje Brandenburgas gauna Cleve kunigaikštystę žemutiniame Reine ir Rytų Prūsijos kunigaikštystę. Taip pat buvo prijungtos Halberštato, Mindeno ir Magdeburgo vyskupystės. Tarptautinę Hohencolernų reputaciją suformavo keletas sėkmingų valdovų. Fridrichas Vilhelmas Didysis (Elektorius) Prūsijoje įveda absoliutizmą, panaikina vietinius parlamentus, apjungia vietines armijas, suformuoja vieningą administraciją.
1871 m. sausio 18 d. Versalyje, po Prancūzijos pralaimėjimo Prancūzijos-Prūsijos kare buvo paskelbta Vokietijos imperija. didele dalimi tai buvo Oto fon Bismarko, svarbiausio Vokietijos XIX a. politinio veikėjo pastangų dėka.
Po susivienijimo Vokietijos vidaus politika pasikeitė. Valstybei reikėjo ne tik stiprinti valdžios aparatą, bet ir integruoti į vieningą naciją įvairių regionų gyventojus. Tam turėjo pasitarnauti vokiečių kultūra, kalba. Vokiečių kalba, 1874 m. paskelbta vienintele įstaigų, viešojo gyvenimo kalba, turėjo tapti istoriškai ir politiškai nevienalytės Vokietijos kultūrinio vieningumo pagrindas.
Mano darbo tema yra gana plačiai gvildenta, todėl įvesti naujų aspektų į tiriamą objektą yra gan sudėtinga. Todėl darbo eigoje stengsiuos paliesti tik tas problemas, kurios labiausiai implikuoja Vokietijos susivienijimą, jos integraciją į tarptautinę Europos sistemą, kultūros reformas („Kulturkampfas“) ir jų poveikos prūsiškajai Lietuvos daliai (Mažoji Lietuva).
1701 m. Brandenburgas-Prūsija tampa karalyste. 1713-1740 m. valdęs Fridrichas Vilhelmas I buvo garsus despotas, Prūsijos militarizmo pradininkas Fridrichas Vilhelmas I armiją padidino dvigubai - iki Austrijos ir Prancūzijos standartų, taip pat padaro ją profesionalesne (karininkams nebeleidžiama pirkti postų). Sukuriamas prūsiškasis biurokratizmas, karinis biudžetas sudarė 5 mln. talerių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!