Vokietijos teritorijos formavimasis

Viduramžiai - istorinė epocha tarp Antikos ir Renesanso. Sąvoką įvedė Renesanso filosofai ir mąstytojai, siekę atskirti savo gyvenamą laikotarpį nuo ankstesniojo, kurį menkai vertino, vadino tamsiaisiais laikais, kultūros, mokslo ir pažangos sąstingio laikotarpiu. Nors daugelis istorikų viduramžius vadina tamsiuoju laikotarpiu, būtent šiais amžiais pradėjo kurtis didžiosios Europos valstybės, kaip Prancūzija, Vokietija ir kitos.
Šio darbo tikslas ir bus parodyti kaip formavosi Vokietijos žemės, pradedant nuo Romos imperijos žlugimo, kai Europoje imperiją atkūrė Karolis Didysis iki šių dienų.
Darbe aprašoma Vokietijos žymiausi imperatoriai, karaliai, vadovai, dinastijos kurios turėjo didžiausia ar galbūt net lemiamą įtaka formuojantis Vokietijos teritorijai. Nenagrinėsime priežasčių dėl ko būtent taip kito šios valstybės teritorija. Chronologine tvarka išdėstysime kaitą valdant atitinkamoms dinastijoms ar valdovams. Pateiksime keletą žemėlapių, kurie geriau padės įsivaizduoti kaip susidarė dabartinė Vokietijos teritorija.
Žlugus Romos imperijai, Europoje imperiją atkūrė Karolis Didysis. Valdovai ėmė tituluotis kaizeriais.
XV a. pab. – XVI a pr. Šv. Romos imperija, šventoji vokiečių tautos Romos imperija. Tai buvo daugelio feodalinių valdų sąjunga. Iš maždaug 300 vokiečių valstybių didžiausia ir stipriausia buvo Austrijos imperija. Vokiečius į vieną valstybę sujungti pavyko Prūsijai. Nuo XVII a Prūsijos karalystės valdovai skyrė daug dėmesio sausumos kariuomenei, todėl greitai atsigaudavo. 1740 iš Austrijos atėmė Sileziją, tuo parodydama savo siekius. 1806m, Napoleono karų laikotarpiu formaliai panaikintas vokiečių reichas. Vienos kongresas jo nebeatkūrė.
Vokietijos sąjunga buvo sukurta norint užtikrinti sienų neliečiamumą ir vidaus tvarką vokiečių valstybėse. Tai konfederacinė sąjunga, kuriai priklausė 34 monarchijos ir 4 laisvi miestai. Vadovaujantis vaidmuo teko Austrijai.
1848 m prasidėjo revoliucija. Ėmė posėdžiauti demokratiškai išrinktas visos Vokietijos parlamentas. Buvo sudaryta laikinoji vyriausybė, tačiau ji neturėjo savo kariuomenės, o kunigaikštukai – turėjo. Iki 1849 revoliucija nuslopinta. Daugelyje valstybių išliko parlamentai.
Prūsija panaikino muitus savo valstybėje, bet išlaikė juos prekiaudama su užsieniu. Geležinkelis, telegrafo linijos padėjo įveikti sričių atskirumą. Pradėjo kurtis patriotinio vokiečių jaunimo būreliai, kuriuose fiziškai ruošė karinei tarnybai.
Bismarkas lemiamu veiksniu vienijant Vokietiją laikė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!