Valstybės , jos organų ir oficialių atstovų, taip pat jos turto imunitetas nuo užsienio valstybės jurisdikcijos tarptautinėje teisėje yra visuotinai pripažintas. Imunitetu nuo nacionalinės jurisdikcijos naudojasi ir valstybių bei tarptautinių organizacijų atstovai. Valstybės jurisdikcija rodo jos teritorinę viršenybę ir yra pagrįsta valstybės suvereniteto, valstybių lygybės ir nesikišimo į vidaus reikalaus principais. Tačiau nacionalinė jurisdikcija yra apribota tarptautinės teisės normų, todėl būtina aiškiai ir tiksliai suprasti šias normas, atskirti panašumus ir skirtumus tarp valstybių atstovų imunitetų ir privilegijų, bei tarptautinių organizacijų atstovų privilegijų ir imunitetų, nes neaiškumai tarp šių astovų imunitetų ir pirvilegijų gali tapti rimtų tarptautinių konfliktų priežastimi.
Mano darbo objektas yra imunitetai ir privilegijos, darbo tikslas – surasti valstybių ir tarptautinių organizacijų atstovų imunitetų ir privilegijų panašumus r skirtumus. Norint įgyvendinti darbo tikslą reikia atlikti šiuos uždavinius: įvardinti vasltybės atstovų privilegijas ir imunitetus, įvardinti tarptautinių organizacijų atstovų privilegijas ir imunitetus, tik atskirai įvardinus privilegijas ir imunitetus galima bus surasti jų skirtumus ir panašumus. Tai darysiu lyginamuoju metodu, lyginsiu teisės mokslininkų darbuose, bei tarptautinėse konvencijose nurodytas valstybių ir tarptautinių organizacijų atstovų privilegijas ir imunitetus.
20 amžiuje tolydžio plečiantis diplomatiniam atstovavimui, išryškėjo, kad skiriasi valstybių diplomatams suteikiamų imunitetų apimtys. Pvz. JAV Iir Jungtinėje Karalystėje akredituoti diplomatai naudojosi plačiausiais imunitetais ir privilegijomis, tuo tarpu Italija, Graikija, SSRS, ir Argentina jų suteikdavo mažausiai. Ryškūs įvairiose valstybėse suteikiamų imunitetų ir privilegijų skritumai lėmė dažnus valstybių ginčus, diplomatai neretai būdavo priversti bylinėtis teismuose ir neprisidėjo prie veiksmingesnio diplmatinių atstovybių funkcijų vykdymo. Nors iki 1950 m. Susiformavo daugmaž vienoda valstybių praktika suteikiant imunitetus ir pirvilegijas diplomatinių atstovybių vadovams ir diplomatiniam personalui, tačiau egzistavo skirtumai dėl imunitetų taikymo jų privataus pobūdžio veiksmų atžvilgiu. Be to nacionalinių teismų praktikoje, dar būdavo atvejų, kai diplomatams taikoma priimanačiosios valstybės baudžiamoji jurisdikcija remiantis tuom , kad jų veiksmai nebuvo susiję su diplomatinių funkcijų vykdymu. Ypač ryškiai skyrėsi atskyrų valstybių suteikimi imunitetai nuo civilinės...
Šį darbą sudaro 4862 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!