„Narkotikai žudo pasaulį“ – su šiuo teiginiu sutinka didžioji visuomenės dalis. Šis teiginys vartojamas ne tik paskutiniais šio amžiaus dešimtmečiais, bet yra vartotas ir XX a. pradžioje, kai buvo pastebėtas ne tik gydomasis narkotinių medžiagų poveikis, bet ir piktnaudžiavimo jomis padariniai.
Šiame darbe supažindinama su kai kuriais tarptautiniais dokumentais, kuriais siekiama sustiprinti dabartinę kovą su narkotikų ir psichotropinių medžiagų platinimu bei su tuo susijusiais nusikaltimais.
Tarptautinė ir atskirų šalių kontrolė tobulinama nuolat, atsižvelgiant į narkotikų gamybos pokyčius, naudojimo ypatumus ir politinius tikslus. Specifinis narkotinių medžiagų naudojimas medicinos tikslais gali būti pripažįstamas uždraustas, atsižvelgiant į naują klinikinę patirtį arba mokslinius atradimus. Dėl administracinių potvarkių, reglamentuojančių narkotinių medžiagų naudojimą medicinos tikslais, baudžiamųjų priemonių dėl narkotinių medžiagų pardavimo, turėjimo ir naudojimo ne medicinos tikslais, ar nevyriausybinės medžiagų kontrolės sporte, darbe ir panašiose gyvenimo sferose.
XX a. pradžioje buvo manoma, kad narkotikų vartojimas, pvz., opiumo rūkymas Kinijoje, Birmoje ir Persijoje, kanapių vartojimas Indijoje, Egipte ir Maroke, bei kokos kramtymas Pietų Amerikoje yra "vietinis" reiškinys. Tačiau jau prieš 100 metų buvo aišku, kad "vartotojų" (ar, atvirkščiai, "kenčiančios") šalys, pvz. Kinija, nesugebėjo vienos, nebendradarbiaudamos su narkotikus gaminančiomis šalimis, išspręsti milžiniškų narkomanijos problemų. Tai paskatino plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą.
1912 m. priimta Tarptautinė konvencija dėl opiumo padėjo pagrindus tarptautinei narkotikų kontrolės sistemai. Siekiant kontroliuoti, kaip vyriausybės laikosi konvencijų principų, 1925m. buvo sukurta privaloma atsiskaitymo sistema ir nepriklausoma tarptautinė institucija. Toks tarptautinės kontrolės modelis veikia ir šiandien.
Politiniai konfliktai ir nesutarimai dažnai trukdo vyriausybėms bendradarbiauti, tačiau kai kurie požymiai leidžia teigti, kad narkotikų kontrolė yra viena iš retų išimčių. Pvz., šaltasis karas nesutrukdė Rytų ir Vakarų šalims bendradarbiauti rengiant ir priimant Vieningą konvenciją dėl narkotinių medžiagų (1961 m.), Konvenciją dėl psichotropinių medžiagų (1971) ir kitus panašaus pobūdžio dokumentus.
1998 m. ataskaitoje „Tarptautinė narkotikų kontrolės valdyba“ (TNKV) teigiamai įvertino faktą, kad Lietuva praeitais metais prisijungė prie JT Konvencijos dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų...
Šį darbą sudaro 6588 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!