Tarptautinės teisės principų analizė, atskleidžiant jų turinį

1974 m. gruodžio 14 d. Generalinė Asamblėja patvirtino agresijos apibrėžimą, kurį paruošė specialus komitetas. Pats agresijos apibrėžimas buvo sukonstruotas 2 būdais. Pirmasis – bendras apibrėžimas – tai valstybės ginkluotos jėgos panaudojimas, prieš kitos valstybės suverenitetą teritorinį vientisumą ar politinę nepriklausomybę arba tai pažeidžiant kitu būdu JT įstatams.
e) ginkluotųjų pajėgų, esančių valstybėje pagal sutartį, panaudojimas arba jų pasilikimas valstybės teritorijoje pasibaigus terminui;
f) valstybės, kuri suteikia savo teritoriją kitai valstybei, veiksmai, leidžiantys panaudoti agresiją prieš trečią valstybę (netiesioginė agresija);
g) valstybės ar jos vardu siunčiamos į kitos valstybės teritoriją ginkluotos gaujos ar grupės, kurios vykdomi ginkluoti užpuolimai yra tokie pavojingi, kad tai tolygu anksčiau minėtiems agresijos aktams.
Agresijos apibrėžime buvo praleistas masinio naikinimo ginklo atvejis. JT GA 1961 m. priėmė rezoliuciją, pagal kurią branduolinio ginklo panaudojimas buvo paskelbtas neteisėtu. 1996 m. į JT Tarptautinį Teisingumo Teismą kreipėsi Pasaulinės sveikatos organizacija ir JTO GA, prašydamos paaiškinti, ar pagal tarptautinę teisę grasinimas branduoliniu ginklu yra laikomas neteisėtu. Teismas visgi nutarė išaiškinti situaciją. Nei paprotinėje, nei sutartinėje teisėje nėra jokio konkretaus leidimo branduolinį ginklą naudoti ar juo grasinti. Nėra visapusiško branduolinio ginklo uždraudimo. Remiantis JTO Chartija, teismas visgi pripažino, kad branduolinio ginklo panaudojimas yra neteisėtas, tačiau padarė išlygą – kad jo panaudojimas galimas kraštutinės savigynos atveju.
TAIKAUS GINČŲ SPRENDIMO PRINCIPAS
Tai vienas svarbiausių tarptautinės teisės principų, įtvirtintas JTO Chartijoje, kurių 2 straipsnyje teigiama: „visos JTO narės sprendžia tarptautinius ginčus taikiomis priemonėmis, kad nesukeltų grėsmės tarptautinei taikai, saugumui ir sąžiningumui”.
Šis principas taip pat įtvirtintas šiuose aktuose: 1970 m. Deklaracijoje dėl tarptautinių principų, 1975 m. Helsinkio Baigiamajame akte, dvišalėse ir daugiašalėse sutartyse ir kt.
Taikaus ginčų sprendimo principas susijęs su jėgos ir grasinimo jėga nenaudojimo principu ir reiškia valstybių pareigą tarpusavio ginčus spręsti taikiomis priemonėmis, siekiant, kad nebūtų keliama grėsmė tarptautinei taikai bei saugumui ir teisingumui. JTO Chartijoje, Deklaracijoje ir Baigiamajame akte pateikiamas pavyzdinis taikių priemonių sąrašas - derybos, tyrimas, tarpininkavimas, taikinimo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!