Tarptautinės viešosios teisės (TVT) konspektas

Pateikta 2005 m. spalio 14 d.
Parengta spausdinti 2006 m. sausio 5 d.
Pagrindinės sąvokos: Ius cogens normos, kankinimų draudimas, erga omnes įsipareigojimai, indi-
vido tarptautinis teisinis subjektiškumas, efektyvumo principas, žmogaus teisės.
S a n t r a u k a
Ius cogens normos ir erga omnes įsipareigojimai yra dvi esminės sąvokos, skiriančios šiuolaikinę
tarptautinę teisę nuo klasikinės. Vis dėlto kuo šios sąvokos skiriasi ir kokie yra jų pažeidimo teisiniai
padariniai – iki šiol neišspręsta problema. Straipsnyje nagrinėjamas valstybių įsipareigojimo vykdyti
baudžiamąjį persekiojimą dėl kankinimų teisinis statusas tarptautinėje teisėje. Mokslo darbuose ir
teismų sprendimuose kankinimų draudimas visuotinai pripažįstamas kaip ius cogens normos pavyz-
dys. Tačiau nesutariama dėl to, ar valstybės turi tarptautinę teisinę pareigą vykdyti baudžiamąjį per-
sekiojimą dėl asmenų, padariusių sunkius žmogaus teisių pažeidimus.
Straipsnyje ginčijama, kad šis valstybių įsipareigojimas yra tarptautinės paprotinės teisės da-
lis. Šis įsipareigojimas išplaukia iš paties sunkių žmogaus teisių pažeidimo erga omnes pobūdžio. Ši iš-
vada daroma apžvelgus arbitražų sprendimus dėl šio įsipareigojimo klasikinėje teisėje, išanalizavus šio
įsipareigojimo reglamentavimą pagrindinėse tarptautinėse sutartyse, žmogaus teisių apsaugos insti-
tucijų praktiką, reikalaujant bausti žmogaus teises pažeidusius asmenis, bei galiausiai Tarptautinio
Teisingumo Teismo sprendimus Barcelona Traction (1970 m.) ir Genocido (1996 m.) bylose.
Ávadas
Tarptautinëje teisëje erga omnes ásipareigojimø sàvokà pradëjo vartoti Tarptautinis Teisingumo
Teismas Barcelona Traction byloje 1970 m. [1]. Nuo tada praëjo daugiau nei 30 metø, taèiau apie
tikslø erga omnes ásipareigojimø turiná ir jø padarinius valstybëms kalbëti tikriausiai dar ankstoka.
Valstybiø praktikoje ji sutinkama retokai [2, 3]. Nors autoriai erga omnes sàvokà itin mëgsta, yra tik
keletas iðimtinai jai skirtø darbø [4; 5; 6]. Tai kad erga omnes sàvoka yra ypaè aktuali teoriniu poþiû-
riu, árodo jos átraukimas á Tarptautinës teisës komisijos valstybiø atsakomybës straipsnius [7].
Valstybiø praktikos trûkumas gali bûti pagrindas abejoti, ar toks specifinis ir, berods, konkretus
klausimas nëra pernelyg siauras, o galbût netgi per dràsus tam, kad já apskritai bûtø galima nagrinëti.
Kad ir kaip jis bûtø apibûdintas, ðis klausimas tikrai nëra naujas: jis tiesiogiai susijæs su nebaudþia-
mumo uþ...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!